socialinis mobilumas
sociãlinis mobilùmas, individo (grupės) socialinės pozicijos pokytis visuomenės hierarchinėje stratifikacinėje sistemoje. Aukštesnio socialinio statuso pasiekimas (pavyzdžiui, darant karjerą) ar, priešingai, kritimas į žemesnį statusą vadinamas vertikaliuoju, to paties lygio pozicijų keitimas (pavyzdžiui, pakeitus darbovietę ir užimant tokias pačias pareigas) – horizontaliuoju socialiniu mobilumu. Socialinis mobilumas tarp kart susijęs su socialine kilme, tai yra tėvo ar motinos ir vaiko padėtimi regiono, miesto, etninės grupės, klasės, socialinės grupės ar socialinio sluoksnio, profesinės grupės socialinės padėties atžvilgiu. Vaikas perima panašų į jo tėvo ar motinos socialinį statusą (padėtį, poziciją), bet dėl švietimo sistemos teikiamų galimybių ar savo paties aktyvumo gali pasiekti aukštesnį socialinį statusą. Galimas ir priešingas procesas – vaikai nusileidžia į socialinės hierarchijos žemesnį lygį nei jų tėvai. Socialinis mobilumas pasireiškia ir kartõs viduje, kai keičiasi socialinė pozicija (pavyzdžiui, perėjimas nuo mažiau kvalifikuoto darbo į labiau kvalifikuotą, nuo fizinio prie protinio darbo, ar atvirkščiai). Socialinės pozicijos kilimas kartos viduje vadinamas pridėtiniu socialiniu mobilumu. Grįžimas prie tėvo ar motinos socialinės padėties vadinamas grįžtamuoju socialiniu mobilumu. Laikoma, kad socialinis mobilumas kartos viduje iš esmės skiriasi nuo socialinio mobilumo tarp kart, nes yra labiau susijęs su pačios asmenybės aktyvumu.
Su visuomenės struktūros pokyčiais susijęs socialinės pozicijos pokytis vadinamas struktūriniu mobilumu, nesusijęs – cirkuliariniu mobilumu. Struktūrinis mobilumas susijęs su objektyviais pokyčiais visuomenės struktūroje: socialinių ir profesinių grupių atsiradimu ar išnykimu, jų dalies pasikeitimu struktūroje, bendrojo ir profesinio rengimo strategijos pasikeitimu ir kita. Struktūriniai pokyčiai ypač būdingi pereinamiesiems laikotarpiams, pavyzdžiui, pereinant prie rinkos ekonomikos. Cirkuliariniai pokyčiai nėra susiję su fundamentaliais visuomenės pokyčiais, bet labiau priklauso nuo paties žmogaus. Pasikeitus aplinkybėms žmogus kartais priverstas keisti savo socialinį statusą. Socialinio mobilumo galimybės priklauso nuo visuomenės išsivystymo lygio. Demokratinėje visuomenėje socialinio mobilumo galimybės yra gerokai platesnės nei totalitarinėje. Individo profesijos pokytis kartais vadinamas profesiniu mobilumu.
L: A. Matulionis Sociologija Vilnius 2003; T. Lawson, J. Garrod The Complete A‑Z Sociology. Handbook London 1996.
2388