socialinis prognozavimas

sociãlinis prognozãvimas, tam tikrais duomenimis ar tendencijomis pagrįstas socialinių reiškinių ir procesų perspektyvų numatymas. Socialinis prognozavimas remiasi prielaida, kad visuomenės plėtojasi neišvengiamais istoriniais etapais. Socialinis prognozavimas padeda tirti socialinių procesų kaitos galimybes, teikia galimų sprendimų alternatyvas, numato jų padarinius. Sociologija siekia moksliškai pagrįsti socialinį prognozavimą, socialinį planavimą, valdymą ir socialinį reguliavimą, padidinti jų veiksmingumą. Socialinis prognozavimas dažniausiai atliekamas pasitelkiant socialinių tyrimų įvairius metodus, taip pat ekonomikos mokslų, demografijos, statistikos mokslo ir kitų mokslo šakų įvairias paradigmas. Socialinis prognozavimas gali turėti įtakos viešajai nuomonei, socialinei elgsenai, socialinei sąveikai, tai gali sukelti ir teigiamus, ir neigiamus padarinius. Socialiniai pokyčiai gali turėti poveikio socialiniam prognozavimui (jį apsunkinti), o socialinis prognozavimas iš dalies gali lemti socialinius pokyčius. Socialinį prognozavimą palengvina socialinis stabilumas. Sociologai dažnai ne tik prognozuoja, kokia bus visuomenės ateitis, bet ir siekia (pavyzdžiui, dėl socialinio prognozavimo poveikio politikams) tam tikros teigiamos ateities vizijos.