sociãlinis stabilùmas, socialinės sistemos nuolatinė būklė, leidžianti jai veiksmingai funkcionuoti ir plėtotis be radikalių socialinių pokyčių ar socialinės revoliucijos. Socialinis stabilumas garantuoja socialinės struktūros išsaugojimą. Socialinio stabilumo svarba ypač pabrėžiama funkcionalistinėse (struktūrinis funkcionalizmas) teorijose. Jungtinių Amerikos Valstijų sociologas T. Parsonsas teigė, kad tik tinkamas visų socialinės sistemos pavienių dalių (posistemių) funkcionavimas gali garantuoti jos veikimą ir socialinį stabilumą. Anot Jungtinių Amerikos Valstijų sociologo R. K. Mertono, socialinis stabilumas gali pažeisti tam tikros socialinės praktikos ar elgsenos modelio disfunkcija. Socialinis stabilumas susijęs su socialine pusiausvyra.
Nuorodos
Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
| Autorius (-iai) | |
| Redaktorius (-iai) | |
| Publikuota | |
| Redaguota |