sociãlinis strèsas, individo socialiniams poreikiams patenkinti reikiamų socialinių išteklių nepakankamumas. Socialinis stresas siejamas su socialine atskirtimi – ekonomine, darbine, lyčių, amžiaus ir kita. Socialinis stresas gali priklausyti nebūtinai nuo susiklosčiusių socialinių, bet ir kitų aplinkybių (pavyzdžiui, gamtos stichijų sukeltos katastrofos, anomalijos, epidemijos, karai). Socialinio streso lygis priklauso nuo asmens gebėjimo prisitaikyti prie susiklosčiusių aplinkybių, mobilizuoti turimus asmeninius ir socialinius išteklius įveikti problemas, adekvačiai į jas reaguoti. Jungtinių Amerikos Valstijų sociologas L. I. Pearlinas skiria įvykių (pavyzdžiui, šeimos konfliktai, santuoka arba ištuoka, sutuoktinio mirtis, darbo netekimas, liga ar sužeidimas per nelaimingą atsitikimą) ir periodinius, arba nuolatinius (pavyzdžiui, sveikatos pablogėjimas, ekonominės padėties, gyvenamosios vietos pasikeitimas, pareigų pažeminimas ar paaukštinimas, rūpinimasis namų ūkiu, vaikų priežiūra, diskriminacija dėl lyties, amžiaus, rasės, tautybės), socialinius stresorius. Socialinis stresas gali sukelti ir fiziologinį ar psichologinį stresą.
2694