sociãlinis ùgdymas, viena ugdymo dalių – procesas, kuriuo siekiama ugdytinio asmenybės pilietinės ir socialinės brandos, suteikiant jam kultūros pagrindus, įkūnijančius humanizmo, demokratijos vertybes ir principus, atliepiančius kintančias asmens ir visuomenės gyvenimo reikmes.
Socialinio ugdymo pagrindiniai tikslai – ugdyti atsakingumą, humanizmo ir demokratijos vertybėmis grįstą dorovę ir pilietinę sąmonę, tolerancijos ir socialinio solidarumo nuostatas, pasitikėjimą visuomenės ir valstybės demokratinėmis institucijomis, brandinti ugdytinio savivoką, pasitikėjimą savo jėgomis ir nuolatinį saviugdos poreikį, asmeninę, pilietinę ir socialinę kultūrinę kompetenciją.
Socialinio ugdymo dalykų mokymas praplečia ir pagilina kitų dalykų mokymą, siejamas su gyvenimo praktika, visuomenės gyvenimo aktualijomis ir problemomis.
Socialinis ugdymas grindžiamas istorija, geografija, filosofija, psichologija, religijotyra, doriniu ugdymu, gimtąja ir užsienio kalba, pilietiniu ugdymu.
Ugdomos socialinio bendravimo, elgesio kultūros, pagalbos, savigarbos, pagarbos, atsakomybės, tolerancijos ir kitų vertybių nuostatos, ekologinės kultūros, sveikos gyvensenos įgūdžiai, formuojama ekonominis suvokimas, rengiama profesinei veiklai ir darbui.
Socialinio ugdymo funkciją atlieka visuomeninės organizacijos (formalios ir neformalios švietimo, kultūros įstaigos), šeima, artimiausia ir socialinė aplinka.