socialistinė revoliucija Lietuvoje

socialstinė revoliùcija Lietuvojè (1918–19), viena Lietuvos sovietinės istoriografijos temų. Politiniais ideologiniais tikslais nagrinėta ir visuomenei skelbta kaip marksistinės‑lenininės lietuvių liaudies (tautos) istorijos koncepcijos dalis. V. Lenino iniciatyva Rusijos komunistų partijos (bolševikų) nutarimu Lietuvoje sudarytos marionetinės Laikinosios revoliucinės darbininkų ir vargingųjų valstiečių vyriausybės Lietuvoje veikla, valstybinių darinių Lietuvos Sovietų Respublikos (1918 12–1919 02), Lietuvos ir Baltarusijos SSR (1919 02–09) kūrimas, sovietinės valdžios institucijų steigimas sovietinėje istoriografijoje buvo traktuojama kaip po 1917 Spalio perversmo Rusijoje neva dėl objektyvių priežasčių Lietuvoje kilusi Lietuvos komunistų partijos vadovaujama pirmoji socialistinė (proletarinė) revoliucija. Sovietų Rusijos kariuomenės dalinių veiksmai Lietuvoje (Nepriklausomybės karas) vertinami kaip parama Sovietų Rusijos pripažintai nepriklausomai Lietuvos Sovietų Respublikai jos vyriausybės prašymu. Vadinamajai socialistinei revoliucijai pagrįsti Partijos istorijos institutas prie Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto išleido veikalų: Proletarinė revoliucija Lietuvoje: 1918–1919 metų revoliucinių įvykių Lietuvoje dalyvių atsiminimai (1960), Z. Angariečio LKP įkūrimas ir proletarinė revoliucija Lietuvoje 1918–1919 m. (1962), B. Vaitkevičiaus Socialistinė revoliucija Lietuvoje 1918–1919 metais (1967).