Socialstinė tautõs sjunga, Klapėdos krãšto socialstinė tautõs sjunga (vokiečių k. Sozialistische Volksgemeinschaft des Memelgebiets), 1933–34 Klaipėdos krašte veikusi vokiška nacių (pronacių) partija. 1933 06 21 įkūrė Vokietijos nacionalsocialistinės darbininkų partijos (VNSDP) vadovybės Berlyne proteguojamas E. Neumannas, pavaduotoju paskirtas V. Bertuleitas. Partijos nariai, rėmėjai ir šalininkai vadinami noimanininkais.
Sąjunga įkurta kaip atsakas nuo 1933 06 01 veikiančiai Krikščionių socialistų darbininkų sąjungai. Dėl konkurencijos ir kritiškos nuostatos senosioms vokiškoms politinėms organizacijoms T. Sasso, kaip nuosaikesnio vadovo, kanditatūra buvo nepriimtina VNSDP vadovybei ir toms organizacijoms. A. Hitleris parėmė E. Neumanną, Tautos sąjunga faktiškai virto VNSDP skyriumi Klaipėdos krašte.
Sąjunga buvo stipresnė ir labiau revanšistinė negu Krikščionių socialistų darbininkų sąjunga, turėjo padalinius Klaipėdos krašto apskrityse; Klaipėdos apskrities vadas buvo B. Riegelis, miesto – P. Kwauka, Pagėgių apskrities – E. Rademacheris, Šilutės apskrities – P. Brokophas (nuo 1933 11 23 – K. Grau). Jiems pavaldžios buvo sąjungos žemesnės grandys, pvz., Klaipėdos miestas buvo suskirstytas į 15 teritorinių grupių, jos – į blokus, šie – į kuopeles. 1934 Klaipėdos krašte buvo sąjungos 5986 nariai, iš jų 504 valdininkai, 121 mokytojas.
Per nacių Vokietijos generalinį konsulatą Klaipėdoje ir VNSDP skyrių Tilžėje Socialistinę tautos sąjungą visokeriopai, pirmiausia finansiškai, rėmė Vokietijos vyriausybė ir kitos nacistinės institucijos. Sąjunga sustiprėjo į ją iki 1934 vidurio perėjus 9 (iš 11) Žemės ūkio partijos (vokiečių kalba Landwirtschaftspartei) seimelio atstovams, tarp jų – pirmininkui K. von Dressleriui; partijai palankus buvo ir Klaipėdos krašto Direktorijos pirmininkas O. Schreiberis. Už jaunimo organizavimą atsakingas E. Lapinas į partiją įtraukė dalį jaunimo organizacijos Wandervögel, kuriai buvo skirtas Hitlerjugendo vaidmuo, narių; šie sudarė slapta veikiančių noimanininkų smogiamųjų būrių pagrindą.
Noimanininkų idėjas skleidė nacių Vokietijos spaudos rėmimo bendrovės Concordia finansuojami didžiausi Klaipėdos krašte spaudos leidiniai. 1933 09 10 priimtoje programoje skelbiama, kad į partiją priimami visi krašto gyventojai nepaisant kilmės, turto, visuomeninės padėties (partija neskleidė antisemitinių idėjų). Skelbėsi fiurerio A. Hitlerio Vokietijos reprezentante. Nacių Vokietija, remdamasi sąjunga, kišosi į krašto ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalus. Dėl to Lietuvos valstybė ėmė varžyti sąjungos veiklą.
Naujasis Klaipėdos krašto gubernatorius J. Navakas (nuo 1933 11) pareikalavo, kad krašto vokiškos organizacijos ir valdininkai nutrauktų ryšius su nacistine Vokietija. Remiantis krašto nacių (pronacių) organizacijų veiklai stabdyti 1934 02 08 išleistu Tautai ir valstybei saugoti įstatymu, vasario 9 buvo suimti E. Neumannas ir E. Lapinas, atliktos kratos sąjungos skyriuose ir narių butuose, vasario 22 partijos veikla sustabdyta, liepos 13 Klaipėdo krašto komendanto nutarimu ji uždrausta (kartu su Krikščionių socialistų darbininkų sąjunga ir Žemės ūkio partija).
1934 12 14–1935 03 26 vykusiame Lietuvos Respublikos kariuomenės teisme (Neumanno‑Sasso byla) Kaune Socialistinė tautos sąjunga buvo priskirta antivalstybinei nusikalstamai organizacijai, organizavusiai ginkluotą sukilimą ir siekusiai atplėšti Klaipėdos kraštą nuo Lietuvos valstybės bei prijungti prie nacių Vokietijos. Už ginkluoto sukilimo rengimą iš 92 sąjungos kaltinamų narių laisvės atėmimo bausmėmis nubausta 72, už nelegalių karinių mokymų organizavimą ir vykdymą karo padėties metu iš 87 nuteista 40. E. Neumannas ir V. Bertuleitas nuteisti kalėti po 12 m. konfiskuojant jų turtą, devyni partijos grupių ir smogikų vadai – po 10 metų, tačiau Vakarų valstybėms spaudžiant jie 1938 buvo paleisti.
L: P. Žostautaitė Klaipėdos kraštas 1923–1939 Vilnius 1992; E. A. Plieg Das Memelland 1920–1939: Deutsche Autonomiebestrebungen im litauischen Gesamtstaat Würzburg 1962.