sociogenezė

sociogenèzė (socio… + genezė), aukštųjų psichinių funkcijų, žmogaus asmenybės kilmė ir raida, priklausanti nuo santykių su kitais žmonėmis. Lemia socializacijos ypatumai įvairiose kultūrose įvairiais istoriniais laikotarpiais. Svarbiausias elementas yra individo išmokimo, socialinės patirties perėmimo procesas. Sociogenezės dėsningumus tiria etnopsichologija ir istorijos psichologija (tiria, kaip kinta žmogaus pažinimas, suvokimas, kaip įvairių epochų žmogus perima papročius, ritualus). Vokiečių psichologas ir filosofas W. M. Wundtas analizavo tautų psichologiją pagal įvairių istorinių laikotarpių žmogaus mąstymo produktus (žinios). Psichoanalitikai (S. Freudas, C. G. Jungas, E. Frommas) ir prancūzų mokyklos sociologai (É. Durkheimas, L. Lévy-Bruhlis ir kiti) sociogenezės mechanizmus apibūdino pagal analogiją su individo psichikos raida arba siejo vien su dvasiniu žmonių bendravimu. Marksistinės orientacijos psichologai teigė, kad sociogenezę lemia žmonių darbinė veikla vienos ar kitos visuomeninės santvarkos sąlygomis. Remdamiesi tokiu požiūriu, jie siekė nustatyti psichikos pokyčius antropogenezėje (rusų sociologo B. Poršnevo paleopsichologija), istorijos būvyje susiklosčiusius ir kintančius aukštųjų psichinių funkcijų sociogenetinius dėsningumus.