sociològija (socio… + gr. logos – žodis, sąvoka, mokslas), socialinių mokslų kryptis, nagrinėjanti socialinio gyvenimo, socialinių pokyčių ir žmonių elgesio socialines priežastis bei socialinius padarinius.
Sociologijos skirstymas
Sociologija, kitaip nei gamtos mokslai, nėra objektyvus mokslas, nes nagrinėja socialinius reiškinius, kuriuos kuria žmonės ir kurie priklauso nuo žmonių. Vieningos sociologijos teorijos, kuri paaiškintų visą visuomenę ir jos funkcionavimą, nėra. Pagal tiriamų socialinių reiškinių mastą akademinė ir taikomoji sociologija skirstoma į mikrosociologiją ir makrosociologiją. Tradiciškai skiriami sociologijos 3 teoriniai požiūriai: socialinės struktūros (K. Marxo gamybinių jėgų struktūra, T. Parsonso struktūrinis funkcionalizmas), kolektyvinio atstovavimo (É. Durkheimas) ir socialinio veiksmo (M. Weberis). Iš šių požiūrių analizės, kritikos ar bandymų juos sujungti susiformavo dabartinė sociologija ir sociologijos teorija. Jungtinių Amerikos Valstijų sociologas G. Ritzeris sociologijos teoriją aiškina kaip objektyvios ir subjektyvios socialinės tikrovės (kontinuumo) pažinimą, t. y. kiekvieną socialinę tikrovę galima nagrinėti remiantis 3 sociologinėmis paradigmomis: socialinio fakto (nagrinėja socialinės sanklodos poveikį individo veiksmams, pvz., struktūrinis funkcionalizmas, konflikto teorija, sistemų teorija), socialinės apibrėžties (nagrinėja, kaip veikėjai kuria ir apibrėžia įvairias socialines situacijas, kokį poveikį jos turi veikėjų veiksmams, pvz., interakcionizmas, fenomenologinė sociologija, etnometodologija), socialinės elgsenos, arba biheivioristinė (biheiviorizmas; nagrinėja individualią elgseną, aiškina, kaip ji sukuria, palaiko ir keičia socialines sanklodas, pvz., socialinių mainų teorija, socialinių tinklų teorija).
Sociologijos objektas
Šiuolaikinė sociologija tiria visuomenės organizavimosi ir funkcionavimo struktūrines ir funkcines sąlygas, bendruomenių ir visuomenės socialinį gyvenimą, pavienius socialinius darinius (pvz., grupes, organizacijas), procesus ir dėsnius, kurie vienija ir skiria žmones ne tik kaip individus, bet ir kaip asociacijų, grupių ir institutų narius (pvz., šeimą, socialinę stratifikaciją, socialinį mobilumą, religiją, teisę, mediciną, kalbą, švietimą, migraciją, etniškumą, rasę, interneto ir mokslo žinių plėtrą). Akademinė (teorinė) sociologija nėra griežtai atskirta nuo praktinio taikymo, nagrinėja visuomenės pažinimo fundamentalias problemas, o taikomoji (empirinė) sociologija, remdamasi teoriniais modeliais, metodais ir tyrimo priemonėmis, prisideda prie praktinių problemų sprendimo. Sociologija t. p. skatina socialinius pokyčius, atskleidžia visuomenės ar pavienių socialinių grupių problemas. Sociologija glaudžiai susijusi su socialinių mokslų kitomis šakomis (ekonomikos mokslais, politikos mokslais, socialine psichologija, demografija, socialine antropologija). Sociologijos svarbiausios organizacijos: Amerikos sociologų asociacija (įkurta 1905), Tarptautinė sociologų asociacija (įkurta 1949), Europos sociologų asociacija (įkurta 1992).
Sociologijos raida
Sociologijos terminą pirmą kartą 1780 pavartojo Prancūzijos revoliucijos veikėjas E. J. Sieyèsas, bet sociologijos mokslo užuomazgos ėmė formuotis tik 19 a. kaip akademinio pasaulio atsakas į politinę (Prancūzijoje 1789) ir pramoninę (Anglijoje 18 a. pabaigoje–19 a. pradžioje) revoliuciją. 19 a. pirmoje pusėje prancūzų filosofas A. Comte’as ėmė plėtoti sociologijos mokslą. Tolesnei sociologijos plėtrai didelę reikšmę turėjo É. Durkheimo, K. Marxo, M. Weberio darbai. 1895 Bordeaux universitete É. Durkheimas įkūrė pirmąją Sociologijos katedrą, kuri 1896 išleido pirmąjį Prancūzijos socialinių mokslų žurnalą L’Année Sociologique. Ilgainiui susiformavo sociologijos šakos: politikos sociologija, žinojimo sociologija, meno sociologija, miesto sociologija, industrinė sociologija, darbo sociologija, ekonominė sociologija, organizacijų sociologija, kultūros sociologija, kūno, deviacijų, verslo sociologija ir kitos. 21 a. pradžioje sparčiai plėtojasi vadinamoji veikėjo‑tinklo teorija, nagrinėjanti bendravimo interneto socialiniuose tinkluose veikiamus žmonių santykius.
sociologijos mokslas Lietuvoje
L: G. Ritzer Sociological Theory Boston 2008.
295