sociològinė mokyklà, baudžiamosios teisės teorijos kryptis, grindžiama pragmatizmu.
Susiformavimas ir atstovai
Iškilo ir susiformavo 19 amžiaus pabaigoje–20 amžiaus pradžioje. Svarbiausi atstovai: R. von Iheringas, Oliveris Wendellis Holmesas, Roscoe Poundas, Benjaminas Cardozo (Jungtinės Amerikos Valstijos).
Samprata ir įtaka baudžiamajai teisei
Nusikaltimų genezės samprata ir teisinės reakcijos į juos formos šioje doktrinoje iš esmės remiasi veiksnių teorija. Pagal sociologinę mokyklą, nusikalstamumą lemia kelios sąveikaujančios veiksnių grupės: socialiniai (pvz., nedarbas, skurdas, girtavimas, kultūrinis atsilikimas), biologiniai (pvz., įgimti charakterio bruožai, psichikos defektai, ligos), gamtiniai (pvz., geografinės ir klimato sąlygos, metų laikai, paros metas). Labiausiai pabrėžiami socialiniai veiksniai.
Sociologinės mokyklos įtaka baudžiamajai teisei reiškėsi akcentuojant ne nusikaltimą, bet nusikaltėlį, kartu ir per didelį dėmesį bausmių ir saugos priemonių institutams. Teigiamą bausmių poveikį nuteistiesiems bandyta taikyti pagal reikšmingiausius veiksnius, nuteistąjį ne tik baudžiant laisvės atėmimu, bet ir pratinant jį prie įprastų gyvenimo taisyklių (pvz., higienos, bendravimo), mokant profesijos, amatų, gydant ir kitaip rengiant gyvenimui laisvėje. Nuo laisvos visuomenės jis izoliuojamas tik tada, jei nėra kitų galimybių jo pataisyti.
Pagrindiniai teiginiai
Sociologinė mokykla gilinasi į teisę, kaip savaip suprastą teisėtvarką, pabrėžia dinamiškos teisėtvarkos ir knyginės teisės skirtumą. Sociologinė mokykla teigia, kad teisė yra geriausia tada, kai teisėjams leidžiama išmintingai ir sąmoningai naudotis diskrecija (teise spręsti kokį nors klausimą savo nuožiūra) bei galia individualizuoti bylas. Teisėjo pragmatiko tikslas – rasti konkrečiai tos dienos situacijai ir ateičiai geriausią sprendimą nekreipiant dėmesio, ar toks sprendimas dera su kitais valdžios institucijų priimtais sprendimais.
Baudžiamosios teisės srityje sociologinės mokyklos principus skelbė antropologinė teisės mokykla, Sociologinės mokyklos idėjas plėtojo realistinė teisės mokykla.
Sociologinės mokyklos šalininkai Lietuvoje
Lietuvoje sociologinės mokyklos idėjų šalininkai buvo J. Vabalas-Gudaitis, Izidorius Kurklietis ir kiti.