soda
valgomoji soda
sodà (pagal augalo – sodinės druskės (Salsola soda), kurios pelenuose yra daug natrio karbonato, pavadinimą), anglies rūgšties natrio druska; natrio karbonatas. Būna bevandenė Na2CO3, kristalinė Na2CO3·10H2O ir hidrokarbonato pavidalo (valgomoji soda) NaHCO3. Soda yra vienas svarbiausių chemijos pramonės neorganinių junginių – naudojama stiklo, muilo, popieriaus, dažiklių, ploviklių gamyboje, maisto pramonėje, vandeniui minkštinti. Bevandenė soda, patekusi ant odos, gali sukelti nudegimus, egzemą, sodos dulkės dirgina viršutinius kvėpavimo takus, akių ir nosies gleivinę. Gamtinę sodą egiptiečiai naudojo skalbimui, balzamavimui, stiklo gamybai. 18 a. pabaigoje pradėta gaminti pramoniniu būdu iš druskos (natrio chlorido), 19 a. viduryje atrastas amoniakinis sodos gamybos būdas.
Gamtinė soda – karbonatų klasės mineralas Na2CO3·10H2O. Kristalai monoklininės singonijos, plytelių formos; dažniausiai sudaro smulkių grūdelių, žievelių pavidalo agregatus, apnašas, rečiau pluoštines sankaupas, stalaktitus. Bespalvė, balta, pilka, rečiau geltona. Bruožas (miltelių spalva) baltas. Blizgesys stiklo, matinis. Skalumas tobulas. Lūžis kriauklėtas, žemėtas. Kietumas 1–1,5. Tankis 1420–1470 kg/m3. Trapi. Būna nuosėdinės biocheminės ir vulkaninės kilmės. Susidaro druskinguose ežeruose ir jūrų įlankose šilto ir sauso klimato sąlygomis (garuojant daug natrio karbonato turinčiam vandeniui), rečiau dėl ugnikalnių ekshaliacijos (soda randama prie karštųjų versmių, fumarolėse). Sodos telkinių yra Armėnijoje, Egipte, Italijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose (Kalifornijos, Nevados valstijose), Kazachijoje, Kinijoje (Tibete), Mongolijoje, Rusijoje (Pietų Sibire), Sudane, Tanzanijoje, Vengrijoje.