sodalcijos (lot. sodalicium – brolija), jėzuitų Švč. Mergelės Marijos garbei įsteigtos, vadovaujamos ir išlaikomos pasauliečių religinės brolijos. Tikslas – auklėti ir lavinti jaunimą, skatinti apaštalavimą ir pamaldumą Švč. Mergelei Marijai.
Istorija
Pirmoji sodalicija Marijos kongregacija (lot. Congregatio Mariana) 1563 įsteigta belgų jėzuito J. Leuniso Romos jėzuitų kolegijoje; 1584 popiežius Grigalius XIII ją patvirtino ir paskelbė centrine (lot. Primaria), prie jos turėjo jungtis kitos sodalicijos, kad galėtų naudotis Šventojo Sosto suteiktomis privilegijomis ir atlaidais. Po 1583 sodalicijos veikė visose jėzuitų kolegijose. 1587 jėzuitų generolas C. Aquaviva paskelbė pirmą sodalicijų regulą (paskutinė redakcija 1910). Netrukus į sodalicijas buvo priimamas ne tik jaunimas, bet ir įvairių luomų asmenys. Sodalicijos aktyviai kovojo su protestantizmu. 1748 popiežius Benediktas XIV iš naujo patvirtino sodalicijas ir suteikė daugiau privilegijų ir atlaidų. 1773 sodalicijos buvo uždarytos, 1814 atkūrus jėzuitų ordiną atkurtos ir reformuotos. Sodalicijos galėjo steigti tik vietos vyskupas, leista steigti mergaičių ir moterų sodalicijas.
Sodalicijos Lietuvoje
Lietuvoje pirmą studentų Marijos sodaliciją 1586 Vilniaus akademijoje įsteigė ir jai vadovavo P. Skarga. 1605 ji pagal studentų amžių ir išsilavinimą padalyta į 3 šakas – didžiąją, vidutinę ir mažąją. Šv. Jonų bažnyčioje Vilniuje veikė sodalicija (priklausė vyskupas, kanauninkai, didikai), kuri rūpinosi ligonių slauga ir vargšų šalpa. 1619–1773 Šv. Kazimiero bažnyčioje Vilniuje veikė Marijos Ėmimo į dangų sodalicija, jai daugiausia priklausė įtakingi ir turtingi miestiečiai. Sodalicijos veikė Gardine, Kaune, Kražiuose, Merkinėje, Naugarduke, Pašiaušėje, Žadiškėse ir kitose jėzuitų darbo ir misijų vietose.