sodýbinė žẽmė, feodalizmo ir kapitalizmo laikų Rusijos, Lietuvos valstiečių naudojamo arba nuosavybės teise turimo sklypo dalis.
Sudarė žemė po pastatais ir tarp jų (vadinamoji apydėmė), daržas, dažnai ir sodas, bitynas, apynynas, čia pat esanti girdykla, linmarka. 16 a. antroje pusėje įvykdžius Valakų reformą sodybinė žemė dažniausia buvo gatvinėje gyvenvietėje vidurinio (antrojo) lauko rėžių gale.
Vykdant 1861 valstiečių reformą Lietuvos (ir kitų Rusijos imperijos vakarinių gubernijų) valstiečiai iki 1863 galėjo be dvarininko sutikimo išpirkti tik sodybinę žemę; jei ji nebuvo atskirta nuo lauko žemės, negalėjo būti didesnė kaip 0,728 hektaro.
2073