Soest (Zòstas), miestas Vokietijos vakaruose, Šiaurės Reino‑Vestfalijos žemėje, apie 50 km į rytus nuo Dortmundo.
fachverkiniai namai Soesto turgaus aikštėje
47 500 gyventojų (2019). Per Soestą eina Dortmundo–Kasselio automobilių magistralė, Dortmundo–Paderborno geležinkelis ir plentas; geležinkelis į Hammą.
Kūdikių ir vaikų kūno priežiūros priemonių gamyba (Bübchen‑Werk Ewald Hermes bendrovės įmonė), maisto (Kuchenmeister ir kitos bendrovės), elektronikos, elektrotechnikos, metalo ir medienos apdirbimo, tekstilės pramonė, žemės ūkio mašinų gamyba. Kompiuterių didmeninės prekybos koncerno Also Deutschland (įkurtas 1986 kaip Actebis) būstinė. Soesto apylinkėse – žemdirbystės regionas. Turizmas.
Pietų Vestfalijos specialiosios aukštosios mokyklos skyriai. Miesto biblioteka. Evangelikų liuteronų archyvas, Protestantų teologijos biblioteka. Burghofo (miesto istorija), dailės (Wilhelmo Morgnerio namas) muziejai. Miesto halė (vyksta koncertai, operos, operetės, muzikiniai, vaikų teatrų spektakliai).
Architektūra
Išliko miesto sienos liekanų (13–16 a., dalis nugriauta 1847 tiesiant geležinkelį). Bažnyčios – Šv. Patroklo (964, dabartinė pastatyta 12 a., kripta, 12 a., freskos, 12 a. antra pusė, bokštas, 1190–1230), Šv. Petro (1150–1240, freskos, 12 a. pabaiga, 14 a. įgavo gotikos bruožų), gotikinė Šv. Marijos pievoje (pradėta 1313, architektas J. Schendleris, portalas, 1400, vitražai, 1530, vakarinis fasadas su bokštais, 1861–74), Šv. Marijos ant kalvos (apie 1220–30, freskos, 13 a., Liesborno meistro altorius, apie 1400). Katalikų Šv. Mikalojaus koplyčia (apie 1200, altorius, apie 1390, meistras Konradas iš Soesto), vėlyvojo baroko rotušė su arkadomis (1718). Per II pasaulinį karą miestas apgriautas, vėliau atstatytas.
Istorija
Dabartinio Soesto vietoje žmonių gyventa nuo ikiistorinių laikų, bet miestas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 836, vadintas Sosatu.
12 a. gavo savivaldos teises, kurios ilgą laiką laikytos pavyzdžiu daugeliui Vokietijos senųjų savivaldybių. Vėliau Soestas tapo svarbiu Hanzos prekybinės sąjungos miestu. 1449 atsikratė Vestfalijos regioną valdžiusio Kölno vyskupo įtakos ir pakluso Klevės hercogams. Šiems 1609 išmirus Soestą prisijungė Brandenburgo kurfiurstas.
Miestas nukentėjo per Trisdešimties metų karą (1618–48), atsigavo 1816 tapęs apskrities (Kreis) centru. Per II pasaulinį karą labai sugriautas, bet išliko daug istorinės vertės pastatų. 20 a. antroje pusėje čia buvo didelė Kanados kariuomenės įgula.
2271