žydas, pučiantis šofarą
šofãras (akadų k. šaparu – laukinis avinas), muzikos instrumentas – pučiamasis aerofonas. Ragas. Vienas seniausių muzikos instrumentų pasaulyje. Judaizme kaip šofaras naudojamas tik gyvūno ragas. Gali būti avino, ožio, kalnų ožio, antilopės, gazelės, bet dažniausiai naudojamas avino ragas (kaip priminimas avino, paaukoto vietoj Izaoko). Judėjų šofaras negali būti dažytas, tik paauksuotas ar papuoštas ornamentais, kandiklis turi būti natūralus.
Šofaras pirmą kartą paminėtas Biblijos pasakojime apie Sinajaus teofaniją (Iš 19, 16). Jis buvo pučiamas skelbiant jubiliejaus metus ir išlaisvinimą (Kun 25, 9–10), per Roš ha-Šaną (judėjų Naujuosius metus), dar vadinamą Rago gausmo diena (Sk 29, 1), karui skelbti (Ts 3, 27), baimei sukelti (Am 3, 6), mėnulio jaunaties dienomis (Sk 10, 10). Šofaru pritardavo kitiems muzikos instrumentams (Ps 98, 6), kartu su trimitu jis buvo pučiamas Šventykloje (Jeruzalės šventykla). Biblijoje minimi šofaro pūtimo 2 būdai: pratisas gausmas ir stiprus virpantis pūstelėjimas, dažniausiai atliekamas 3 kartus. Eliulio mėnesį (rugpjūtis–rugsėjis) šofaras pradedamas pūsti antrąją mėnesio dieną per rytinę maldą ir pučiamas kasdien iki Roš ha-Šanos, t. p. pasibaigus Jom Kipurui. Per Roš ha-Šaną prieš pučiant šofarą 7 kartus perskaitoma 47 psalmė. Šofaras buvo pučiamas per Šešių dienų karą, išvadavus Raudų sieną, 21 a. pradžioje Izraelyje pučiamas inauguruojant prezidentą.
2182