Sofija Jogailienė ir Jogaila (piešinys tušu pagal Aleksandro Lesserio metalo raižinį iš kunigaikščio Čartoryskio grafikos rinkinio Paryžiuje; Varšuvos nacionalinis muziejus)
Sòfija Jogáilienė, Sòfija Alšėnškė, Sònka apie 1405 1461 09 21Krokuva (palaidota Vavelio katedroje), Lenkijos karalienė (nuo 1424). Alšėnų kunigaikščio Jono Alšėniškio sūnaus Andriaus ir Drucko kunigaikščio Simono (Semiono) sesers Aleksandros duktė. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto peršama 17 metų ištekėjo už Jogailos. Ketvirtoji jo žmona (tik su ja Jogaila turėjo vyriškosios lyties įpėdinių). Vedyboms labai priešinosi dalis Lenkijos ponų, vadovaujamų Krokuvos vyskupo Zbigniewo Oleśnickio, ir Šventosios Romos imperijos imperatorius Zigmantas I (Jogailai piršo savo brolio Vaclovo našlę). Iš stačiatikių perėjo į katalikų tikėjimą. Vedybos įvyko Naugarduko bažnyčioje, porą sutuokė Vilniaus vyskupas Motiejus Trakiškis. Vainikuota Krokuvos Vavelyje tik 1424 02 12; į iškilmes atvyko įtakingi Europos valdovai. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas nedalyvavo įžeistas dėl imperatoriaus Zigmanto I palankumo kryžiuočiams.
Sofija Jogailienė ir Jogaila (piešinys tušu pagal Aleksandro Lesserio metalo raižinį iš kunigaikščio Čartoryskio grafikos rinkinio Paryžiuje; Varšuvos nacionalinis muziejus)
Vytautas tikėjosi turėti Krokuvoje patikimą karalienę, Jogaila – susilaukti vyriškosios lyties sosto įpėdinio ir pradėti Lenkijoje Jogailaičių dinastiją. Sofija Jogailienė laviravo tarp Vytauto ir Zbigniewo Oleśnickio. Manoma, dėl to 1427 buvo apkaltinta neištikimybe vyrui (nors 1424 gimė santuokinis sūnus Vladislovas, 1427 – Kazimieras; Vladislovo krikšto tėvas buvo popiežius Martynas V). Išteisinta 1427 09 14 Horodlės teisme padedama Jogailos ir Vytauto bei ėmusi remti Zbigniewo Oleśnickio grupuotę.
Tėvo (miręs 1417) sesers Vytauto žmonos Julijonos globojama Sofija Jogailienė Trakuose ir Vilniuje dalyvavo susitikimuose su Rytų ir Vakarų Europos žymiais žmonėmis. Palaikė artimus ryšius su Alšėnų kunigaikščiais ir Rusios valdovais Riurikaičiais (buvo susigiminiavę su Gediminaičiais), Algirdo ir Kęstučio palikuoniais. Kartu su Jogaila, Vytautu ir dalimi lenkų ponų energingai kovojo už neapibrėžtą Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio sosto paveldėjimo teisę savo sūnui. Opozicija reikalavo rinkti įpėdinį esant dar gyvam Jogailai, kad būsimojo valdovo vardu būtų patvirtintos bajorijos privilegijos, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė – inkorporuota į Lenkiją; tai prieštaravo 1413 Horodlės susitarimams.
1431 Sofija Jogailienė vėl buvo nepagrįstai apkaltinta Jogailos dukters, savo podukros Jadvygos nunuodijimu. 1434 06 01 mirus Jogailai su kitais (parėmė ir Raudonoji Rusia) iškovojo sūnui Vladislovui visas įpėdinystės teises – jau 07 25 jis buvo vainikuotas Lenkijos karaliumi. Sofija Jogailienė rėmė husitų judėjimą Lenkijoje, pritarė čekų husitų 1438 kvietimui Kazimierui Jogailaičiui tapti Čekijos karaliumi. 1439 pradžioje Lenkijos kariniai daliniai su Vladislovu ir Kazimieru Jogailaičiais atžygiavo prie Taboro Čekijoje, bet Zbigniewo Oleśnickio grupuotės paveikta Lenkijos karaliaus regentų taryba pasipriešino katalikiškos Lenkijos ir husitų Čekijos unijai. ZbigniewoOleśnickio įkalbintas Vladislovas dalyvavo kryžiaus žygyje prieš Osmanų imperiją ir 1444 netoli Varnos žuvo. Sofija Jogailienė stengėsi išlaikyti Jogailaičių dinastiją Lenkijoje ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. 1440 mirus Žygimantui Kęstutaičiui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikai prieš lenkų ponų norą 13 metų Kazimierą Jogailaitį paskelbė Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu ir tuo nutraukė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos uniją.
Lenkijos karalienė Sofija už paskolintas 600 grivinų Krokuvos vietininkui, Bieczo seniūnui Mikołajui Pieniążekui iš Witowicų trejiems metams duoda valdyti Sanoko pilį ir miestą ir Krosno miestą su priklausančiais kaimais ir pajamomis (Krokuva, 1450; Krokuvos nacionalinio muziejaus Kunigaikščių Čartoriskių biblioteka)
Į Lenkiją vykti jis delsė; tam pritarė karalienės giminaičiai Alšėniškiai, Druckiai. Sofijos Jogailienės ir jos šalininkų pastangomis Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis atvyko į Seimą (Parczewe, Lenkija) ir 1447 buvo išrinktas Lenkijos karaliumi. Subrendęs ir įsitvirtinęs soste Kazimieras Jogailaitis neleido motinai dalyvauti politikoje.
Valdydama didelius dvarus ir turtus Sofija Jogailienė daug lėšų skyrė bažnyčioms, labdaros įstaigoms. 1434 Vavelio katedroje Krokuvoje pastatydino savo vardo koplyčią, katedrai dovanojo brangiais akmenimis ir perlais siuvinėtą arnotą su Vytimi ir Ereliu ir įrašu: Sophiae, Reginae Poloniae, Ducis Litvaniae. Krokuvoje suorganizavo pirmąją Lenkijoje mergaičių mokyklą. Jos rūpesčiu į lenkų kalbą pirmą kartą išverstas Šv. Raštas – Karalienės Sofijos Biblija. Sofija Jogailienė – viena žymiausių 15 a. Europos valdovių. Palaidota Vavelio katedros rūsyje po savo pastatydinta koplyčia.
Karalienės Sofijos Biblijos puslapio 19 a. reprodukcija iš A. Maleckio knygos Karalienės Sofijos Biblija, išleistos Lvove 1871)
683
415