Sofija Römerienė
Sofija Römerienė
Ròmerienė Sofija (Zofia Romerowa), Römer, Romer, de Romer, Dembovskýtė 1885 02 16 Dorpat(dabartinis Tartu) 1972 08 23Montréal (palaidota Sainte‑Adèle’yje, Kvebeko provincija), lietuvių tapytoja, grafikė. Dailės mokėsi privačiai ir Vilniaus piešimo mokykloje. Apie 1900 studijavo Krokuvoje ir Miunchene, 1904–05 – Paryžiuje. 1905–06 Krokuvoje lankė J. Siedleckio kursus prie Technikos ir pramonės muziejaus. Nuo 1911 gyveno Tytuvėnų dvare. 1915 su šeima pasitraukė į Aninską (Vitebsko gubernija). 1919 grįžo į Tytuvėnus, dvare įsteigė audimo dirbtuves; dažnai lankėsi Kaune, Vilniuje, užsienyje. 1941 su vyru ištremta į Komiją, Syktyvkare dirbo dažytoja žaislų fabrike, vėliau – Lenkijos atstovybėje. 1942 gavo leidimą persikelti į Kuibyševą.
1943 su Lenkijos ambasada evakavosi į Teheraną. 1944–47 gyveno Kaire, 1947 – Didžiojoje Britanijoje, nuo 1950 – Kanadoje (iš pradžių Sainte‑Adèle’yje, vėliau Montréalyje), 1955–63 – Vašingtone, vėliau grįžo į Montréalį.
Kūryba
Tapė aliejumi, akvarele, piešė pieštuku ir pastele, kūrė grafiką, rėmėsi realistiniu vaizdavimo metodu. Tapybai būdinga raiškus piešinys, lengvas modeliuojantis potėpis, vaiskus, dažnai šaltų tonų koloritas; 3–4 dešimtmetyje sukūrė portretų, kurių stilistika primena neoklasicistinę L. Slendzinskio tapybą (Juzefo Perkovskio portretas, Tapytojo Stepono Römerio portretas). Aliejinėje ir pastelinėje tapyboje vyrauja portretai. Sukūrė žymių Lietuvos ir Vilniaus kr. mokslo bei visuomenės veikėjų, literatų (Maironis 1924, Generolo Povilo Plechavičiaus portretas 1927), savo šeimos narių portretų, autoportretų, natiurmortų. Akvareliniams peizažams būdinga skaidrus potėpis, šviesus koloritas. Po II pasaulinio karo tapė daugiausia užsakomuosius portretus, t. p. Kairo vaizdus, Egipto rūmų interjerus, šeimos narių ir draugų, spalvingus arabų portretus, nedidelio formato peizažus ir natiurmortus.
S. Romerienė. Maironio portretas (pastelė, 1924, Maironio lietuvių literatūros muziejus Kaune)
Grafinėje kūryboje naudojo vario raižinio, sausosios adatos ir akvatintos techniką. Estampuose ir piešiniuose vyrauja Tytuvėnų ir gretimų vietovių gamtos vaizdai, miestų ir miestelių architektūriniai peizažai, portretai, nedidelės portretinės buitinės kompozicijos.
Parodos
Nuo 1909 dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje; individualios Rygoje (1925), Šiauliuose (1926), Kaune (1928, su J. Perkovskiu 1932, 1936), Paryžiuje (1932), Kaire (1944, pomirtinė 2013), Granby (Kvebeko provincija, 1954); po mirties surengtos Kaune, Šiauliuose (abi 1992), Vilniuje, Varšuvoje (abi 1993), Rapperswilyje (Šveicarija, 1997).
Kūriniai muziejuose
Kūrinių turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Maironio lietuvių literatūros muziejus, Vytauto Didžiojo karo muziejus, Aušros muziejus Šiauliuose, Žemaičių muziejus Alka Telšiuose, Kelmės krašto muziejus, Varšuvos ir Gdansko nacionaliniai muziejai, Torunės apskrities muziejus, Generolo Sikorskio institutas Londone.
-Riomerienė
L: J. Širkaitė Dailininkė Sofija Romerienė (Zofia Romer, 1885–1972) Vilnius 2005.
872