Sofija Urbonavičiūtė-Subačiuvienė

S. Urbonavičiūtė-Subačiuvienė. Autoportretas (20 a. 4 dešimtmetis)

Urbonavičitė-Sùbačiuvienė Sofija, Urbanavičitė, Urbanowicz, Urbanowiczówna 1915 01 06Maskva 1980 02 25Vilnius, lietuvių tapytoja, grafikė, fotografė. Nuo 1918 gyveno Vilniuje. Dailės pradmenis įgijo Vytauto Didžiojo gimnazijoje iš V. Kairiūkščio. 1933–38 studijavo Stepono Batoro universiteto Dailės fakultete (pas L. Slendzinskį, J. Bulhaką). Gavusi Vilniaus lietuvių Šv. Kazimiero draugijos stipendiją 1938–39 tobulinosi Paryžiuje: Nacionalinėje menų ir amatų konservatorijoje studijavo sienų tapybą ir vitražą, privačioje Paulio Colino (1892–1985) studijoje mokėsi plakato bei reklamos meno, įgijo animacinių filmų piešimo pagrindus. Krokuvos dailės akademijos Paryžiaus filiale tobulino tapybos įgūdžius. 1939 rudenį apsigyveno Kaune, dirbo Valstybės teatre kostiumų ir dekoracijų dailininke.

1939 žiemą grįžo į Vilnių, 1939–41 dėstė dailės dalykus Vilniaus 5‑ojoje valstybinėje berniukų gimnazijoje, 1941–44 ir 1946–47 Vilniaus 1‑ojoje gimnazijoje. 1943–45 dirbo Kultūros paminklų apsaugos įstaigos fotografe. 1947–51 dėstė Vilniaus dailės instituto (nuo 1951 Lietuvos dailės institutas) Grafikos ir Piešimo katedrose. 1951–65 dirbo Dailės kombinate Vilniuje, vykdė pramoninės grafikos užsakymus (kūrė etiketes ir pakuotes maisto produktams). 1965–70 Marytės Melnikaitės biskvitų fabriko Vilniuje dailininkė.

Nuo 1939 Lietuvos moterų dailininkių draugijos narė, 1945–46 ir 1957–80 priklausė Lietuvos dailininkų sąjungai.

Kūryba

Paveikslų išliko nedaug: tai portretai, natiurmortai, daugiafigūrė kompozicija Žvejai (diplominis darbas, 1938); kūriniams būdinga realistinė maniera. Ankstyvieji grafikos darbai turi art deco bruožų. Kūrė knygų grafiką, 1935 iliustravo J. Kanopkos pasaką Stebuklingas ragas, 1938 apipavidalino V. Budrevičiaus vadovėlį Mūsų elementorius (išleistas B. Dobilėlio slapyvardžiu), 1940 sukomponavo žurnalo vaikams Žiburėlis viršelių. 1957 sukūrė viršelius ir priešlapius knygai Valgių gaminimas (spalvotų iliustracijų bendraautorė – Julija Šalkauskienė; 1957 knygos tekstas ir iliustracijos publikuoti leidinyje Šeimininkės vadovas), 1959 su architektu Leonu Kitra parengė knygą Mūsų butas.

S. Urbonavičiūtė-Subačiuvienė. Žvejai (aliejus, 1938, Lietuvos meno pažinimo centras Tartle)

Sukūrė scenovaizdžių: Vilniaus lietuvių studentų sąjungos Dramos sekcijos organizuotam M. Šikšnio tragedijos Pilėnų kunigaikštis spektakliui (1934), M. Krinickaitės‑Astaškienės debiutiniam spektakliui Iš meilės (1935), Vilniaus Vaidilos teatro spektakliui Replėse, pastatytam pagal J. Kanopkos pjesę (1940). Sukūrė fotografijų, ankstyvųjų stilistika artima jos mokytojo J. Bulhako plėtotai meninei pasaulėjautai ir piktorialistinei estetikai. Karo metais fotografavo senojo Vilniaus architektūrinius vaizdus, išlikusius ir karo apgadintus, sugriautus architektūros paminklus.

S. Urbonavičiūtė-Subačiuvienė. Undinės (linoraižinys, 1936, Vilniaus dailės akademijos muziejus)

S. Urbonavičiūtė-Subačiuvienė. Autoportretas (linoraižinys, apie 1938)

Parodos

Ankstyvąsias meninio pobūdžio nuotraukas eksponavo Dailės fakulteto studentų kūrybos parodose Vilniuje (1934–38), siuntė į parodas Lvove (1936), Varšuvoje (1937). Po mirties fotografijos eksponuotos Vilniuje (1994, 2001, 2015, 2021–22), Edinburge (1995), Šiauliuose (1996). Dailės kūriniai eksponuoti Paryžiuje (1938), Kaune (1939), Vilniuje (1940, 1947, 1996, 2021–22), Torunėje (1996), surengta kūrybos retrospektyva Vilniuje (2015).

Kūriniai muziejuose

Kūrinių turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos literatūros ir meno archyvas, Vilniaus dailės akademijos muziejus, Lietuvos meno pažinimo centras Tartle.

205

S. Urbonavičiūtė-Subačiuvienė. Didžiosios ir Vokiečių gatvės kampas (1944, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus)

S. Urbonavičiūtė-Subačiuvienė. Aušros Vartai (1944, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus)

S. Urbonavičiūtė-Subačiuvienė. Žydų geto kvartalo fragmentas (1944, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus)

S. Urbonavičiūtė-Subačiuvienė. Šv. Kotrynos bažnyčios fasado fragmentas (1944, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus)

S. Urbonavičiūtė-Subačiuvienė. Abramavičienės rūmų pagrindinio fasado fragmentas (1944, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus)

-Subačiuvienė