Sòfijos architektūrà
Miesto centras spindulinio žiedinio plano (suformuotas 19 a. pabaigoje), jį supa stačiakampio plano kvartalai. Išliko senovės Romos laikotarpio miesto sienos su bokštais liekanų (2–4 a.). Sakraliniai statiniai: Šv. Jurgio rotonda (4 a., 10 a., 13 a. freskos), cerkvės – Šv. Sofijos (5–6 a., perstatyta 16 a.), Šv. Bojano (10–13 a., bizantiškojo stiliaus freskos, 13 a. vidurys, pasaulio paveldo vertybė, nuo 1979), Šv. Mikalojaus Stebukladario (1914); Aleksandro Neviškio soboras (1912, architektas A. Pomerancevas), mečetės – Didžioji (1475), Juodoji (1527), Banja Baši (1576), sinagoga (1910).
Šv. Jurgio rotonda Sofijoje (4 a.)
mineralinio vandens pirčių kompleksas Sofijoje (1911, architektas P. Momčilovas)
20 a. statiniai: I. Vazovo nacionalinio teatro rūmai (1907, architektaūrinė bendrovė Fellner & Helmer, po II pasaulinio karo atstatyti), mineralinio vandens pirčių kompleksas (1911, architektas P. Momčilovas), Teisingumo rūmai (1937, architektas P. Zagorskis, dabar Nacionalinis istorijos muziejus), centrinės aikštės ansamblis su G. Dimitrovo mauzoliejumi (1949, architektai G. Ovčarovas, R. Ribarovas, 1999 nugriautas), sporto arena Universiada (1961, architektas A. Barovas), Radijo pastatas (1964), Dramos teatro rūmai (1977, architektas Ž. Žekovas), viešbutis Vitoša (1979, architektas K. Kurokava, dabar viešbutis Marinela).
2271
-Sofija