Sòfijos istòrija. Dabartinės Sofijos vietoje žmonių gyventa jau neolite. 8 a. pr. Kr. čia įsikūrė trakų miestas. 1–4 a. Romos Trakijos provincijos sostinė Serdika (lotyniškai Serdica), 4 a. pirmoje pusėje – imperatoriaus Konstantino I Didžiojo rezidencija, vyskupijos centras.
343 Serdikoje Sofijos sobore įvyko Bažnyčios susirinkimas. 5–6 a. nusiaubė hunai, gotai, kitos gentys. Valdant Justinianui I Didžiajam (6 a. viduryje) miestas atgimė kaip svarbus Bizantijos imperijos administracinis centras Triadica.
Nuo 809 priklausė pirmajai Bulgarijos valstybei, vadintas Sredecu. Nuo 14 a. pabaigos vadintas Sofija.
13 a. pabaigoje–1879 priklausė Osmanų imperijai, čia buvo įsikūrusi Rumelijos provincijos bėjaus, kuris valdė europinę imperijos dalį, rezidencija. 16–18 a. didžiausias (po Konstantinopolio) Balkanų pusiasalio prekybos, amatų ir kultūros centras. 18 a. pabaigoje – vienas svarbiausių bulgarų nacionalinio judėjimo centrų. Nuo 1879 Bulgarijos autonominės kunigaikštystės, nuo 1908 – nepriklausomos Bulgarijos sostinė. 1870 buvo 19 000, 1900 – 68 000, 1939 – 401 000, 2001 – 1,17 mln. gyventojų.
2271
Serdika; -Serdica; Triadica; Sredecas; -Sofija