Sofònijo knygà, hebrajų Biblijoje ir krikščionių Senajame Testamente – viena Pranašų knygų. Parašyta iki 625 prieš Kristų hebrajų kalba ir pavadinta pranašo Sofonijo, gyvenusio Jeruzalėje ir pranašavusio karaliaus Jošijo laikotarpiu (640–609 prieš Kristų), vardu. Priskiriama mažųjų pranašų knygų grupei. Sofonijo knygą sudaro 3 dalys. Pirmojoje įspėjama apie gresiančią Viešpaties teismo dieną, kuri ištiks Judo karalystę ir Jeruzalę dėl Baalo garbinimo ir išpažįstamos stabmeldystės. Ypač grasinama didžiūnams ir karaliaus sūnums, kurie rengiasi svetimšalių apdarais, t. y. garbina svetimus dievus (1, 8). Pranašaujama, kad Viešpaties teismo diena bus labai niūri ir kruvina sutemų diena, kurios skausmingas nelaimingųjų šauksmas priešpriešinamas Viešpaties tylai: Tylėk Viešpaties Dievo akivaizdoje! (1, 7). Antrojoje dalyje grasinama, kad Viešpaties teismo diena ištiks ir kitus miestus bei tautas – Gazą, Aškeloną, Ašdodą, Ekroną, keretus, filistinus, moabitus ir amonitus, kušitus, Asiriją. Šis grasinimas sunaikinti senus Judo karalystės priešus suteikia vilties, kad Jeruzalės ir Judo likučių bus pasigailėta. Trečiosios dalies pradžioje pabrėžiama Jeruzalės, daugiausia jos valdovų, nedorybės (Vargas maištaujančiam, užterštam, / valdingam miestui! 3, 1–8), bet vėliau pranašaujamas išgelbėjimas. Manoma, ant Judo valdovų nukreiptas pranašo pyktis yra susijęs su karaliaus Jošijo reformomis, kuriomis netikėjo ir pranašas Jeremijas. Sugrąžinus kosminę Viešpaties tvarką pranašaujamas išgelbėjimas, po kurio visos tyros ir kuklios tautos visa širdimi pradės garbinti Viešpatį; džiaugiamasi, kad bus išgelbėtas Sionas, ir žadama, kad Viešpats jo niekada neapleis (3, 14–17).
2182