Soissons (Suasònas), miestas Prancūzijos šiaurėje, Pikardijos istorinėje srityje, apie 100 km į šiaurės rytus nuo Paryžiaus, abipus Aisne’os upės (Senos baseinas). Priklauso Aukštutinės Prancūzijos administraciniam regionui.
28 700 gyventojų (2019; aglomeracijoje 43 400 gyventojų).
Paryžiaus–Laono ir Reimso–Compiègne’o geležinkelių ir automobilių kelių sankirta. Oro uostas. Liejyklos, metalo gaminių (katilų) gamyba, elektrotechnikos, stiklo, chemijos (mineralinių trąšų, gumos), maisto pramonė. Soissonsʼo apylinkėse – intensyvioji žemdirbystė ir gyvulininkystė (auginami cukriniai runkeliai, kviečiai, veisiami galvijai). Turizmas.
Miesto muziejus (istorija, archeologija, dailė), jo skyrius – arsenalas (šiuolaikinio meno ekspozicija). Botanikos sodas.
Architektūra
Šv. Gervazo ir šv. Protazo katedra Soissonsʼe
Gotikinė Šv. Gervazo ir šv. Protazo katedra (apie 1180–1479, vitražai, 13–14 a., rekonstruota 1915–31, architektas É. Brunet), gotikinė Šv. Légero bažnyčia (13 a., dabar muziejus), bažnyčios Saint‑Jean‑des‑Vignes fragmentai (13–15 a.), rotušė (18 a.).
Istorija
Antikos laikais buvo keltiškos svesionų genties centras, vadintas Noviodūnu (lotyniškai Noviodunum). 57 pr. Kr. jį nukariavo Julijus Cezaris. Nuo 3 a. vyskupijos centras. 486 jį nukariavo frankų karalius Chlodvigas I, Soissonsʼas tapo frankų įkurtos Neustrijos karalystės sostine. 987 jį prisijungė Kapetingų dinastijos Prancūzijos karaliai, vėliau tapo grafystės centru. Miestas nusiaubtas per Šimtametį karą (1337–1453) ir 16 a. hugenotų karus.
Dėl strateginės reikšmės Soissonsʼas nukentėjo ir per Prancūzijos revoliucinius, Napoleono karus, 1870 Prancūzijos–Prūsijos karą. 19 a. pastatyti kariniai įtvirtinimai. Per II pasaulinį karą mieste buvo stiprus Pasipriešinimo judėjimas.
2271
-Noviodūnas; -Noviodunum