sojos

gauruotoji soja

sòjos, pupinių (Fabaceae) šeimos, sojos genties kultūriniai augalai. Didžiausią ekonominę reikšmę turi gauruotosios sojos (Glycine max). Išvesta labai daug veislių. Rytų ir Pietryčių Azijoje sojos auginti pradėtos pieš 3500 metų, į Europą atvežtos 1712. Iš jų sėklų spaudžiamas aliejus, gaminami pieno (sojų pienas), mėsos (sojų mėsa) pakaitalai, malami miltai, gaminami pašarai; gaunamas lecitinas naudojamas maisto pramonėje kaip tirštiklis. Sunokusiose sojų sėklose yra apie 30 % angliavandenių, apie 20 % riebalų, iš jų apie 3 % sočiųjų ir 11 % polinesočiųjų riebalų rūgščių, 36–45 % baltymų, vitaminų: vitamino A (retinolio), vitamino B₁ (tiamino), vitamino B₂ (riboflavino), vitamino B₃ (nikotino rūgšties), vitamino B₆, vitamino C (askorbo rūgšties), vitamino K, folio rūgšties), įvairių aminorūgščių, mineralinių medžiagų (kalcio, geležies, magnio, fosforo, kalio, cinko). Beveik visos maistui suvartojamos sojos yra perdirbamos.

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, pasaulyje 2022 užauginta apie 348 856 427 t sojų sėklų, daugiausia – Brazilijoje (120 701 031 t), Jungtinėse Amerikos Valstijose (116 377 000 t), Argentinoje (43 861 066 t), Kinijoje (20 280 000 t), Indijoje (apie 12 986 720 t), Kanadoje (6 543 158 t), Rusijoje (6 003 153 t) Paragvajuje (4 532 103 t), Bolivijoje (3 457 144 t), Ukrainoje (3 443 800 t), šios šalys iš viso surinko 338 185 174 t sojų sėklų (96,9 % pasaulinės produkcijos, 34,6 % – vien tik Brazilija). Jungtinėse Amerikos Valstijose kasmet suvartojama apie 45 mln. t sojų sėklų. 2022 Europoje buvo užauginta 3,6 % pasaulio sojų derliaus. Europos Sąjungoje daugiausia sojų auginama Italijoje, Rumunijoje ir Prancūzijoje.

sunokusi gauruotoji soja

Dauguma sojų yra genetiškai modifikuotos (2010 – 93 %), atsparios herbicidams ir grybų sukeliamoms ligoms. Daug žmonių sojų ir iš jų pagamintiems produktams yra alergiški. Kūdikiams sojų pienas neretai sukelia vėmimą, viduriavimą.

Lietuvoje sojos auginamos dažniausiai daržuose ir kolekcijose.

849