šoklniai (Dipodidae), graužikų (Rodentia) būrio šeima. 15 genčių, 50 rūšių. Paplitę Eurazijoje, Šiaurės Afrikoje ir Šiaurės Amerikoje. Gyvena miškingose ir kalnuotose (iki 3500 m aukščio) vietovėse, stepėse, dykumose.
Kūno ilgis 4–23 cm, masė 4–335 g, uodegos ilgis 7–30 cm, jos galas apaugęs ilgais plaukais. Užpakalinės kojos ilgos, priekinės – trumpos. Aktyvūs naktį. Rausia dažniausiai nesudėtingus urvus, jų angas užkemša. Dauguma šoklinių minta augalais, jų sėklomis, uogomis, kai kurios rūšys – beveik vien vabzdžiais. Nėštumas 4–6 savaitės; per metus 1–2 kartus veda 2–6 jauniklius. Žiemą įminga. Gyvena 2–3 metus. Didysis kiškiašoklis (Allactaga major) yra žiurkės dydžio, paplitęs Rusijos ir Ukrainos stepėse, miškastepėse. Šuoliuoja užpakalinėmis kojomis, priekines prispaudęs prie krūtinės. Rausia sudėtingus (iki 2,5 m gylio) urvus. Mažasis kiškiašoklis (Allactaga elater) gyvena Pietryčių Europos ir Azijos stepėse, dykumose. Kūno ilgis iki 11,5 cm, uodegos – 17 cm. Gaurakojis šoklys (Dipus sagitta), stambios pelės dydžio, gyvena prie Kaspijos jūros pustomuose smėlynuose, stepinė sicista (Sicista subtilis) – Eurazijos stepėse.
beržinė sicista
Lietuvoje beržinė sicista (Sicista betulina) 1928 aptikta Rūdninkų girioje. Panaši į mažą pelę. Kūno ilgis iki 7,5 cm, uodegos – iki 10 cm, kailis gelsvai rusvas, su tamsiu siauru dryželiu išilgai nugaros. Gyvena miškingose vietovėse, durpynuose. Laikosi pavieniui. Gerai laipioja po žolynus laikydamasi kibia uodega. Minta vabzdžiais, sėklomis, žiedais. Kartą per metus veda 5–6 jauniklius. Žiemą įminga iki 8 mėnesių.
beržinė sicista
2005
-beržinė sicista; -šoklys; -kiškiašoklis; -sicista