Sokolòvskio spaustùvė, įmonė, 1862–1940 veikusi Kaune.
Spaustuvė Rusijos imperijos metais
1862 Šaja Sokolovskis iš Moišos Tipografo nupirko spaustuvę (įkurtą 1843) ir gavo veiklos leidimą. 1865 Š. Sokolovskis pradėjo įmonę valdyti su broliu Arija, kuris 1874 tapo vieninteliu jos savininku. 1883 spaustuvę A. Sokolovskis pardavė Boruchui Kongeimui, šis 1885 – Aronui Minskeriui. 1892–94 įmonę valdė A. Minskerio sūnus Griša ir A. Sokolovskio sūnus Maksimas. Nuo 1894 M. Sokolovskis įmonę valdė vienas, nuo 1914 – su Aronu Estrinu. Veiklos pradžioje spaustuvė turėjo 6–8 medines spausdinimo stakles, 204 pūdus (apie 3,34 tonos) šrifto, 1874–75 – 2 metalines angliškas stakles, 1 plokščiąją spausdinimo mašiną, 365 pūdus (apie 6 tonas) šrifto. Prieš I pasaulinį karą įmonėje veikė 4 elektros varikliai (iš viso 3,5 arklio galių). 1862 dirbo 10, 1885 – 16, 1914 01 01 – 33, nuo 1914 08 26 – 3–5 darbininkai.
Sokolovskio spaustuvėje išspausdinta A. Baranausko poema Pasikalbėjimas Giesmininko su Lietuva (1907)
Spaustuvė nepriklausomybės laikotarpiu
Iki 1920 įmonė vadinosi M. Sokolovskio (M. Sokolauskio) spaustuve. Apie 1921 ją ėmė valdyti Fanė Sokolovskaja (Sokolovskienė, Sakalauskienė), Gabrielius Lanas ir Izraelis Mozė Jolkas. 1925 I. M. Jolkas, o 1935 ir G. Lanas atsiskyrę nuo bendros įmonės ėmė veikti savarankiškai. Nepriklausomybės laikotarpiu veikė 4 spausdinimo mašinos, dirbo daugiau kaip 5 darbininkai. Lietuvių kalba spausdino daugiausia smulkius leidinius (programas, atsišaukimus, plakatus ir kita). 1940 spaustuvė nacionalizuota.
Leidiniai
Prieš lietuvių spaudos draudimą įmonė išspausdino elementorių Moksłas skajtima raszta lietuwiszka dieł mażu wayku (1862), po to iki 1905 spausdino daugiausia kontoros knygas, sąskaitas, blankus rusų kalba. Panaikinus lietuvių spaudos draudimą spaustuvė ėmė spausdinti lietuviškus leidinius (1905–10 jų išleido 57). Išspausdino K. Pakalniškio, A. Baranausko, A. Jakšto, A. Aleknos, J. Bikino, P. Biržio kūrinių. 1905–07 spausdino savaitraštį Nedėldienio skaitymas, 1909–10 – žurnalą Vargonininkas, 1919–20 – laikraščius Darbas ir Lietuvos ūkininkas, žurnalą Varpas.