solenoidas (violetinės rodyklės rodo pastoviosios elektros srovės magnetinio lauko linijų kryptį)
solenòidas (gr. sōlēn – vamzdelis + eidos – pavidalas), cilindrinė induktyvumo ritė, suvyta iš daugelio viena šalia kitos suklotų vijų, kuriomis teka elektros srovė. Jei solenoido ilgis daug didesnis už skersmenį, magnetinis laukas solenoido viduje yra vienalytis ir jo stiprio vektorius eina išilgai solenoido ašies. Magnetinio lauko stiprio ir magnetinio srauto tankio vektoriaus kryptis nustatoma pagal sraigto taisyklę. Solenoido lauko stipris bet kuriame solenoido ašies taške proporcingas tekančios srovės stipriui ir vijų skaičiui, kuris tenka solenoido ilgio vienetui. Magnetinis laukas solenoido išorėje toks pat kaip nuolatinio magneto laukas. Solenoidas su feromagnetine šerdimi yra elektromagnetas. Solenoidai būna kintamosios ir pastoviosios elektros srovės. Pastoviosios elektros srovės solenoido veikimo principas taikomas tiesiaeigių elektrinių variklių konstrukcijose, t. p. hidraulinių sistemų vožtuvuose. Kintamosios elektros srovės solenoidai sukuria kintamą magnetinį lauką ir taikomi indukcinių lydymo krosnių kaitinimo bei metalo grūdinimo įtaisuose.