solidarumas

solidarùmas (pranc. solidaire – veikiantis išvien), bendramintiškumas, vieningumas, interesų bendrumas, bendra atsakomybė ar pareigos. Solidarumas dažnai būdingas arba jo siekiama įvairiose bendruomenėse, socialinėse grupėse. Primityviose visuomenėse solidarumas dažniausiai susijęs su giminystės ryšiais, labiau pažengusiose – su bendromis vertybėmis, veikla, ideologija, pažiūromis, tam tikrais demografiniais veiksniais, taip pat socialine sanglauda. Prancūzų filosofas ir sociologas É. Durkheimas tyrinėjo socialinį solidarumą ir skyrė dvi istorines jo formas: mechaninį solidarumą, būdingą primityvioms visuomenėms, ir organinį solidarumą, būdingą šiuolaikinei (industrinei) visuomenei ir grindžiamą darbo pasidalijimu. Mechaninis solidarumas atspindi panašų darbą, išsilavinimą, religinį mokymą, gyvenimo būdą. 1893 veikale Darbo pasidalijimas visuomenėje (De la division du travail social) apibūdindamas organinį solidarumą É. Durkheimas teigė, kad kiekvienas visuomenės narys atlieka specifinę funkciją, todėl yra priverstas keistis veiklos rezultatais; taip darbo pasidalijimas suvienija individus, sujungia socialinį organizmą, ugdo solidarumo jausmą. Solidarumas yra socialistų (socialdemokratų) veikimo vienas pagrindinių principų.