Solingen (Zòlingenas), miestas Vokietijos vakaruose, Šiaurės Reino‑Vestfalijos žemėje, piečiau Ruhro pramoninio regiono, Wupperio (Reino intakas) dešiniajame krante, į pietvakarius nuo Wuppertalio.
Bergo grafų pilies Schloss Burg laikrodžio bokštas Solingene
159 200 gyventojų (2019); priklauso Reino‑Ruhro aglomeracijai. Metalo gaminių (peilių ir kitų stalo įrankių, žirklių, skustuvų, medicinos ir veterinarijos instrumentų, namų apyvokos daiktų), mašinų gamyba, elektrotechnikos, popieriaus, odos, chemijos (plastikų), maisto (konditerijos) pramonė. Turizmas. Muziejai, tarp jų – Deutsches Klingenmuseum (įvairių epochų ginklai, peiliai ir kita), galandimo Balkhauser Kotten, Badeno (dailės), Reino krašto pramonės muziejaus skyrius (Europos pramonės paveldo kelio dalis). Teatras, koncertų salė. Botanikos ir zoologijos sodai, paukščių parkas. Bergo grafų pilis Schloss Burg (12 a., atstatyta 1890–1914; dabar muziejus). Katalikų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (1690).
Prie Solingeno yra 107 m aukščio (aukščiausias Vokietijoje) plieninis arkinis Müngsteno geležinkelio tiltas (pastatytas 1897 per Wupperio upės slėnį, jungia Solingeną su Remscheidu; iki 1918 vadintas Kaizerio Vilhelmo tiltu).
Müngsteno geležinkelio tiltas prie Solingeno
Istorija
Rašytiniuose šaltiniuose Solingenas pirmąkart paminėtas 1067; miesto teisės nuo 1374. Viduriniais amžiais Solingenas garsėjo metalo dirbinių (daugiausia ginklų, peilių) gamybos amatais. Nuo 19 a. – metalo gaminių pramonės centras. 1889 prie Solingeno prijungtas Darpas (miesto teisės nuo 1856), 1929 prijungti Ohligso, Waldo, Gräfratho, Höhscheido miestai (visų miesto teisės nuo 1856). Per II pasaulinį karą labai sugriautas.