Solomija Krušelnycka
Krušelnycka Solomija (ukr. Соломія Крушельницька, Solomija Krušelnýcka) 1872 09 23Biliavincai (Ternopilio sr.) 1952 11 16Lvovas, ukrainiečių dainininkė (sopranas). 1893 baigė Galicijos muzikos draugijos konservatoriją Lvove (Walery Wysockio klasę). Debiutavo 1893 Lvove (Leonoros vaidmuo G. Donizetti operos Favoritė spektaklyje). 1893 tobulinosi Milane (pas Faustą Crespi), 1895 – Vienos konservatorijoje (pas Josefą Gänsbacherį, 1829–1911). Nuo 1893 dainavo Ukrainos, Rusijos (1899–1901 su italų trupe pasirodydavo Sankt Peterburge), Lenkijos, kitų Vakarų Europos (Milano, Romos, Paryžiaus, Neapolio, Lisabonos, Madrido), Amerikos (Niujorko, Buenos Airių, Santjago), Afrikos šalių operos teatruose ir koncertų salėse. 1898–1902 Didžiojo teatro Varšuvoje solistė. Vilniuje 1901 02 10 surengė koncertą ir 03 21–22 vaidino Florindo Castellano trupės operos spektakliuose (Leonora, Aida –G. Verdi Trubadūras, Aida). Operoje dainavo iki 1920, koncertavo iki 1929. 1904–36 gyveno Italijoje. 1936 grįžo į Lvovą. Dėstė Lvovo konservatorijoje, nuo 1944 Solinio dainavimo katedros vedėja; profesorė (1952).
Sukūrė daugiau kaip 60 vaidmenų. Išgarsėjo kaip R. Strausso operų Salomė ir Elektra pagrindinių vaidmenų pirmoji atlikėja. Svarbiausi vaidmenys: Aida, Dezdemona, Amelija (G. Verdi Aida, Otelas, Kaukių balius), Čio Čio San, Mimi, Toska (G. Puccini Madam Baterflai, Bohema, Toska), Halka, Grafienė, Hana (S. Moniuszkos Halka, Grafienė, Baisusis dvaras), Izolda, Brunhildė (R. Wagnerio Tristanas ir Izolda, Valkirija), Tatjana, Liza (P. Čaikovskio Eugenijus Oneginas, Pikų dama), Margarita (Ch. Gounod Faustas). S. Krušelnyckos stiprus ir skambus balsas, platus 3 oktavų diapazonas derėjo su aktorine raiška.
Atminimo įamžinimas
Nuo 1989 Lvove veikia S. Krušelnyckos memorialinis muziejus. 2000 Lvovo operos ir baleto teatras pavadintas Lvovo Solomijos Krušelnyckos nacionaliniu akademiniu operos ir baleto teatru.
2194
2271