Michoels Solomon (rus. Соломон Михоэлс; Solomonas Michòelsas), tikr. Vovsi 1890 03 16Daugpilis 1948 01 13Minskas, žydų aktorius, režisierius, pedagogas. 1915–18 mokėsi Petrogrado universitete. 1918–19 vaidino Žydų teatro studijoje Petrograde (vadovas A. Granovskis), nuo 1920 jos pagrindu įsteigto Maskvos žydų kamerinio teatro (nuo 1925 Žydų teatras; uždarytas 1949) aktorius, režisierius, nuo 1929 ir meno vadovas. 4 dešimtmetyje prie šio teatro įsteigė vaidybos studiją, dėstė joje; profesorius (1941). Dalyvavo Žydų antifašistinio komiteto veikloje (1942–48).
Solomon Michoels
S. Michoels. Tevjė vaidmuo (Tevjė pienininkas 1938, pagal Šolem Aleichemą, režisierius S. Michoelsas; Goldė – Liubov Rom; Žydų teatras Maskvoje)
Svarbesni vaidmenys: Senis (A. Vaiterio Prieš auštant), Šapšovičius (Sh. Asho Keršto dievas), Inteligentas (V. Majakovskio Misterija buf, visi 1921), Urielis (K. Gutzkowo Urielis Akosta), Hocmachas (A. Goldfadeno Burtininkė, abu 1922), Šimelė, Menachemas (200 000 1923, Oro žmogus 1928, abu pagal Šolem Aleichemą), Pirmasis Badchenas (I. L. Pereco Naktis senojoje turgavietėje 1925), Benjaminas (Benjamino Trečiojo kelionė 1927, pagal Mendelę Moicherį Sforimą), Kurčiasis (Kurčiasis 1930, pagal D. Bergelsoną), Gredanas (E. Labiche’o Milijonierius, dantų gydytojas ir vargšas 1934), Lyras (W. Shakespeare’o Karalius Lyras 1935).
Svarbesni režisuoti spektakliai: P. Markišo Žemė (1931) ir Puota (1939), M. Kulbako Plėšikas Boitrė (1936), Sulamita (1937, pagal S. Halkiną ir A. Goldfadeną), Tevjė pienininkas (1938, vaidino Tevjė) ir Klajojančios žvaigždės (1941, abu pagal Šolem Aleichemą), Z. Šnejerio Freilechs (1945), A. Brato ir G. Linkovo Ošia girios (1946).
Sukūrė vaidmenų kino filmuose (Menachemas – Žydiška laimė 1925, režisierius A. Granovskis, Daktaras Jakobi – Openheimų šeima 1938, režisierius G. Rošalis). Vaidybai būdinga ekspresyvi plastika, liaudiško charakterio bruožai, derinama lyrizmas, raiškus komiškumas ir subtili ironija. Režisuodamas siekė filosofinių apibendrinimų, daugiaprasmio metaforiškumo.
Nužudytas Minske J. Stalino nurodymu (buvo paskelbta, kad žuvo autoavarijoje). Po šio įvykio SSRS prasidėjo antisemitinė ideologinė kampanija ir represijos prieš žydų kilmės kultūros ir mokslo veikėjus.
L: Michoėls: Stat'i, besedy, reči: Stat'i i vospominanija o Michoėlse Moskva 1981.
240