Solònas (Solōn) apie 630 pr. Kr. apie 560 pr. Kr., archajinio laikotarpio Atėnų valstybės veikėjas, poetas. Vienas vadinamųjų septynių išminčių.
Kilmė ir veikla
Priklausė vienai garbingiausių Atėnuose Kodridų giminei, kildinamai iš legendinio Atėnų karaliaus Kodro (maždaug 11 a. pr. Kr.), bet jo paties šeima jau buvo praradusi didesnę dalį turėto turto ir tikriausiai dėl to jam teko imtis prekybos, lankytis Egipte ir Mažojoje Azijoje. 7 a. pr. Kr. pabaigoje sėkmingai vadovavo atėniečiams per Atėnų karą su Megara dėl Salamino (to meto įvykiai atsispindi jo elegijoje Salaminas, kurią jis padeklamavo agoroje siekdamas paskatinti atėniečius atnaujinti kovos veiksmus), vėliau gynė Atėnų interesus trečiųjų teisme, įrodė, kad Atėnų pretenzijos šiai salai teisėtos. Atėnus ištikus socialinei ir ekonominei krizei konfrontuojančių pusių (eupatridų ir žemesniųjų socialinių sluoksnių) išrinktas taikytoju (graikų kalba diallaktēs), turinčiu neribotus įgaliojimus reformuoti valstybės pagrindinius įstatymus.
Solonas (marmuras, Nacionalinis archeologijos muziejus Neapolyje)
Solono reformos
Solono politinė programa atsispindi išlikusiuose lyrikos fragmentuose, kuriuose valstybės gerovė tiesiogiai siejama su teisingumu ir dorinių normų laikymusi. Pirmosios reformos tikriausiai įvykdytos iki 592 pr. Kr. (594–593 pr. Kr. Solonas išrinktas archontu eponimu); tikslus reformų mastas ir data nežinoma (kai kurie nukelia jas 20 metų vėliau). Vėlesnė tradicija (Plutarcho Solono gyvenimas) Solonui priskiria visus tuo metu galiojančius įstatymus
Svarbiausias įstatymas, pavadintas naštos numetimu (gr. seisachtheia), panaikino visas to meto piliečių skolas, sugrąžino buvusiems savininkams už skolas atimtą žemę, uždraudė skolintis už vadinamąjį kūno užstatą (epí sōmasin), grąžino laisvę tiems, kurie už skolas buvo patekę į vergovę (dėl šios reformos esmės diskutuota jau antikoje: kai kurie ją aiškino buvus skolinimosi palūkanų sumažinimu, kiti – vadinamųjų hektemorų statuso panaikinimu).
Ekonominę padėtį pagerino Solono įvestas draudimas eksportuoti javus ir kai kuriuos kitus žemės ūkio produktus, alyvmedžių produktų eksporto skatinimas.
Gyventojai pagal jų dalyvavimą bendruomenės gynime ir ūkinį pajėgumą suskirstyti į 4 klases: pentakosiomedimnus (jų metinės pajamos turėjo būti ne mažesnės kaip 500 medimnų – apie 17 500 litrų – grūdų vertė), raitelius (turi žirgą, gali tarnauti kavalerijoje), dzeugitus (turi jaučių jungą, tarnauja hoplitų falangoje), tetus (samdomi darbininkai, neturi nuosavybės, neįpareigoti tarnauti kariuomenėje). Tokį visuomenės suskirstymą, pakeitusį anksčiau buvusį suskirstymą į eupatridus, geomorus (žemdirbius) ir demiurgus (amatininkus), Solonas pasirinko piliečių grupių konstitucinių teisių pagrindu (timokratija): aukščiausius postus užimti galėjo tik dvi turtingiausios grupės, archontais ir iždininkais galėjo būti renkami tik pentakosiomedimnai. Tetams suteikta teisė dalyvauti eklesijoje.
Antikos autoriai Solonui priskiria ir dar vienos institucijos (greta Areopago, kuris buvo sudaromas iš buvusių archontų ir kuriam paliktos teisinės priežiūros funkcijos) – 400 tarybos (po 100 renkamų narių iš kiekvienos filės) įsteigimą; jos funkcijos buvo probuleutinės (patariamosios). Piliečių susirinkimui (heliajai) suteikta teisė nagrinėti skundus dėl pareigūnų veiksmų (apeliacijos teisė), bet kuriam piliečiui – galimybė pateikti ieškinį į teismą ginant potencialiai skriaudą patyrusio kito asmens (piliečio, metoiko, vaiko, vergo) teises; vadinamasis neutralumo įstatymas draudė per socialinius neramumus išlikti neutraliam: piliečiai turėjo palaikyti kurią nors vieną konfliktuojančių partijų. Antikoje Solonui buvo priskiriami ir įstatymai, susiję su šeimos teise, t. p. prabangą ribojantys ir ekonominį gyvenimą reguliuojantys įstatymai (daugiausia skirti eupatridų doros ugdymui).
Reformų reikšmė
Nuosaikios Solono reformos valstybės krizės neišsprendė, bet jomis įtvirtinta įstatymais ir teisingumu (graikų kalba dikē) besivadovaujančios valstybės (polis) idėja ir solidarus piliečių (politai) korpusas. Solono įstatymai atvėrė kelius Kleistenio demokratinėms reformoms.
879