Solow ekonomikos augimo modelis (Sòlou ekonòmikos augmo mòdelis), neoklasikinių ekonominio augimo teorijų vienas pagrindinių modelių. Šį modelį 1956 sukūrė R. M. Solow ir nepriklausomai nuo jo Australijos ekonomistas T. W. Swanas.
Solow ekonomikos augimo modelis praplėtė Harrodo ir Domaro ekonomikos augimo modelį, įtraukė į ekonominio augimo analizę technologinę pažangą, didinančią produktyvumą, darbą kaip gamybos veiksnį, galimybę gamybos funkcijoje keisti kapitalo ir darbo sąnaudų santykį (vieno darbuotojo aprūpinimą kapitalu). Solow ekonomikos augimo modelis remiasi prielaidomis, kad ekonomika stabili iš prigimties, jai būdinga visiško užimtumo tendencija, esant toms pačioms darbo sąnaudoms kiekvieno papildomo kapitalo vieneto poveikis gamybos mastui mažėja, o nesant technologinės pažangos ar darbo jėgos didėjimo ekonominis augimas yra nulinis.
Solow ekonomikos augimo modelis
Solow ekonomikos augimo modelis paaiškina, koks kapitalo kaupimo lygis (modelyje jis vadinamas auksiniu) garantuoja stabilią ekonomikos būseną esant vartojimo maksimaliam lygiui. Jeigu stabilią ekonomikos būseną garantuoja kapitalo ir darbo sąnaudų santykis k*, vieno darbuotojo vartojimas c* lygus jo pajamų (vienam darbuotojui tenkančios produkcijos) y* = f(k*) ir santaupų i* = s·f(k*) (s – taupymo norma), kurios esant stabiliai ekonomikos būsenai yra lygios (n + d)·k*, skirtumui: c* = f(k*) – (n + d)·k*; čia n – darbo jėgos didėjimo tempas, d – kapitalo atsargų nusidėvėjimo norma (darant prielaidą, kad jos nusidėvi vienodai). Auksinė kapitalo kaupimo taisyklė gaunama kaip šios vartojimo lygties išvestinė pagal k*: ∂c*/∂k* = ∂f(k*)/∂k* – ∂((n + d)·k*)/∂k* = 0.
∂f(k*)/∂k* visada lygu ribiniam kapitalo produktui MP(k), tai yra MP(k) = n + d (optimalus ribinis kapitalo produktas lygus kapitalo nusidėvėjimo normos ir darbo jėgos didėjimo tempo sumai). Esant stabiliai ekonomikos būsenai produkcijos gamyba vienam darbuotojui yra pastovi, o bendroji produkcija didėja tempu n. Padidinus taupymo normą s stabili ekonomikos būsena slenka į dešinę (su tuo pačiu ekonominio augimo tempu, bet didesniu produktyvumu vienam darbuotojui), ją sumažinus – į kairę (su mažesniu produktyvumu).
Solow ekonomikos augimo modelis parodo, kad kitoms sąlygoms esant vienodoms šalys su didesne taupymo norma turės didesnį ekonominį augimą, o šalys, kuriose darbo jėga didėja spartesniu tempu, turės mažesnes pajamas vienam gyventojui dėl mažesnio vieno darbuotojo aprūpinimo kapitalu. Svarbiausias veiksnys, ilguoju laikotarpiu lemiantis ekonominį augimą ir gyvenimo lygio didėjimą, yra technologinė pažanga, kuri gerina darbo ir kapitalo kokybę (Solow ekonomikos augimo modelis nepaaiškina, kaip ir kodėl ji vyksta).
Solow ekonomikos augimo modelis plačiai naudojamas atskirai įvertinti technologinės pažangos, kapitalo ir darbo poveikį ekonominiam augimui, nors jame vieni ekonominės tikrovės aspektai yra supaprastinti, o į kitus (pavyzdžiui, verslumo svarbą) iš viso neatsižvelgta.
2687
Solow modelis; auksinė kapitalo kaupimo taisyklė