Solveiga Daugirdaitė
Daugirdáitė Solveiga 1967 05 07Vilnius, lietuvių literatūrologė. Dr. (hum. m., 1999). 1990 baigė Vilniaus universitetą (lietuvių kalbą ir literatūrą). 1989–92 dirbo žurnalo Moksleivis, 1992–96 – laikraščio Šiaurės Atėnai ir kitų leidinių redakcijose, 1998–2011 dėstė Vilniaus universiteto Moterų studijų (nuo 2003 – Lyčių studijų) centre. Nuo 1999 dirba Lietuvių literatūros ir tautosakos institute.
Solveiga Daugirdaitė
Mokslinių interesų sritys – 20–21 a. grožinė ir dokumentinė literatūra, lyčių studijos. S. Daugirdaitė viena pirmųjų Lietuvoje pradėjo diegti feminizmo teoriją ir ją kūrybiškai siejo su Lietuvos intelektine tradicija; svarsto aktualius literatūros recepcijos, funkcionavimo sociume klausimus. Parašė monografiją Rūpesčių moterys, moterų rūpesčiai: Moteriškumo reprezentacija naujausioje lietuvių moterų prozoje (2000), studiją Švystelėjo kaip meteoras: 1965-ieji su Simone de Beauvoir ir Jeanu Pauliu Sartre’u (2015). Su kolegomis sudarė ir parengė rašytojų kūrybai skirtus leidinius: Devyniadarbė literatė Aldona Liobytė (su K. Urba, 2019), Metlaikių atabradai: Albino Žukausko šimtmetis (su A. Lapinskiene, 2013). Sudarė išeivijos kritikės I. Gražytės-Maziliauskienės straipsnių rinkinį Idėjų inventorius (2004), šiuolaikinės Sakartvelo moterų prozos antologiją Sausas Mėnulio veidas (2021), lietuvių prozos antologiją latvių kalba Auksiniai lietuvių apsakymai (Lietuviešu zelta stāsti 2011).
Paskelbė mokslinių straipsnių, parengė interviu su lietuvių rašytojais (svetainei skaitymometai.lt, rinkiniui Nevienareikšmės situacijos: Pokalbiai apie sovietmečio literatūros lauką, sudarė R. Kmita, 2015), parašė recenzijų.
Apdovanojimai
Vytauto Kubiliaus premija (2016).