solvolizė

solvolzė (lot. solvo – tirpinu + gr. lysis – suirimas), ištirpusios medžiagos skilimas ir naujos susidarymas vykstant medžiagos ir tirpiklio mainų reakcijai. Jei tirpiklis yra vanduo, solvolizė vadinama hidrolize, pvz., fosforo pentachloridui reaguojant su vandeniu susidaro fosforo rūgštis ir išsiskiria vandenilio chlorido dujos: PCl₅ + 4H₂O $⮂$ H₃PO₄ + 5HCl. Solvolizė, vykstanti alkoholiuose, vadinama alkoholize, amoniake – amonolize, acto rūgštyje – acetolize. Būna grįžtamoji (pvz., silpnųjų rūgščių ir stipriųjų bazių druskų) ir negrįžtamoji (pvz., esterių) solvolizė. Naudojama junginių struktūrai nustatyti, tirpikliui parinkti.