somãlių kalbà, priklauso afrazijiečių kalbų šeimos kušitų kalbų šakai. Vartojama Somalyje (valstybinė kalba kartu su arabų kalba), Rytų Etiopijoje, Kenijos šiaurės vakarų dalyje, Pietų Džibutyje ir kitur. Kalbančiųjų apie 16 milijonų. Artima afarų kalbai ir oromų kalbai. Skiriamos tarmių 3 pagrindinės grupės: šiaurės somalių, benaadirų, ašraafų. Bendrinė kalba susiformavo šiaurės somalių tarmės pagrindu. Somalių kalba turi 4 fonologinius tonus. Kirtis nefiksuotas. Turi 22 priebalsių ir 20 balsių fonetinę sistemą. Būdinga žodžių šaknų balsių harmonija. Turi daug skolinių iš arabų, anglų, italų kalbų. Somalių kalba agliutinacinė. Žodžių daryboje dažniausiai naudojama sufiksacija ir sudūrimas, žodžių formų daryboje – sufiksacija, prefiksacija ir reduplikacija. Artikelis skiriamas kaip atskira kalbos dalis. Turi daug įvairių rūšių įvardžių. Daiktavardis turi giminės (vyriškoji, moteriškoji), skaičiaus (vienaskaita, daugiskaita), linksnio (4) ir kitas gramatines kategorijas. Veiksmažodžiui būdingos laiko, nuosakos, asmens, skaičiaus, veiksmažodinio linksnio, statuso ir kitos gramatinės kategorijos. Sakinyje svarbią funkciją atlieka priešveiksmažodinės dalelytės, rodančios neigimą, subjektą, laiką ir kita. Dažniausia sakinio struktūra – SOV (veiksnys–papildinys–tarinys). Nuo 1972 vartojamas raštas lotyniškosios abėcėlės pagrindu (26 raidės – 21 žymi priebalsius, 5 – balsius), anksčiau vartoti somalių (osmanijos) ir arabų rašto tipai. 1979 į Somalių kalbą išversta Biblija.
85