somãtinės mutãcijos, mutacijos, vykstančios bet kurioje kūno ląstelėje, išskyrus lytines arba jų pirmines ląsteles. Jeigu ląstelė, kurioje įvyko somatinė mutacija, dalijasi, susidaro ląstelių klonas, kuris skiriasi nuo kitų to paties audinio arba organo ląstelių. Organizme susidaro mozaika – įvairaus genotipo somatinės ląstelės. Klono dydis priklauso nuo to, kokiu individo raidos laikotarpiu įvyko somatinė mutacija. Mozaika būna didžiausia tada, kai somatinė mutacija įvyksta pirmą kartą dalijantis zigotai. Palikuonys somatinės mutacijos nepaveldi, bet jeigu pavyksta gauti regeneravusius organizmus iš somatinės ląstelės, kurioje įvyko ši mutacija, ir jie būna vaisingi, somatinė mutacija virsta generatyvine, paveldima palikuonių kartose. Tuo naudojamasi augalų selekcijoje. Somatinės mutacijos yra viena iš pagrindinių priežasčių atsirasti vėžiui. Tai atsitinka, kai įvyksta somatinės mutacijos genų, kurie kontroliuoja ląstelės dalijimąsi (protoonkogenų, vėžio supresorių). Somatinės ląstelės, kurios buvo nustojusios dalytis, vėl dalijasi ir susiformuoja navikas. Paprastai DNR reparacijos fermentai (reparacija) neleidžia atsirasti mutacijoms ir somatinėse ląstelėse, ištaiso DNR pažaidas, o pradėjusios neprogramuotai dalytis somatinės ląstelės sunaikinamos (apoptozė). Senstant šie procesai sutrinka, labai padidėja somatinių mutacijų dažnis kartu ir tikimybė susirgti vėžiu.
3163