Somme’os mūšis (Sòmos mšis), Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos kariuomenių puolamoji operacija prieš Vokietijos kariuomenę per Pirmąjį pasaulinį karą. Vyko 1916 07–11 prie Somme’os upės Šiaurės Prancūzijoje.
Tikslas – nublokšti Vokietijos kariuomenę prie Prancūzijos–Vokietijos sienos. Mūšis planuotas kaip bendro strateginio Antantės kariuomenių puolimo dalis. 40 km ruože puolimui buvo sutelkta Prancūzijos 6‑oji ir Didžiosios Britanijos 4‑oji armija – 32 pėstininkų ir 6 kavalerijos divizijos, 2189 artilerijos pabūklai, 1160 minosvaidžių, apie 300 lėktuvų. Trijose gynybos linijose gynėsi Vokietijos 2‑oji armija – 8 pėstininkų divizijos, 672 artilerijos pabūklai, 300 minosvaidžių, 114 lėktuvų. Prieš mūšį vyko 7 dienų artilerinis parengimas. 07 01 pradėjo pulti artilerijos ir lėktuvų remiami sąjungininkų pėstininkai, bet puolimas vyko lėtai. Iki rugpjūčio pabaigos sąjungininkai sustiprino savo grupuotę iki 51, vokiečiai – iki 31 divizijos. Rugsėjo pradžioje sąjungininkai į mūšį metė dar 2 armijas, Vokietija sutelkė 40 divizijų. 09 15 britai pirmą kartą karybos istorijoje panaudojo tankus (18 mašinų). Rudenį dėl lietaus pabjurus vietovei kovos veiksmai aprimo, 11 18 visai liovėsi.
prancūzų apkasai ir bunkeriai prie Sommeʼos (1916 vasara)
britų tankas Mark 1 prie Thiepvalio (Sommeʼos mūšis, 1916 09 25)
Somme’os mūšis buvo tipiškas pozicinio karo pavyzdys, pagal dalyvavusių pajėgų skaičių – didžiausia I pasaulinio karo karinė operacija, iš viso joje dalyvo 86 sąjungininkų ir 67 Vokietijos divizijos. Sąjungininkai neteko 794 000, Vokietija – 538 000 karių (užmuštų ir sužeistų). Sąjungininkai pasistūmėjo tik 5–12 km, vokiečių gynybos nepralaužė, bet po Somme’os mūšio Antantė perėmė strateginę iniciatyvą.
memorialas britų kariams, žuvusiems per Sommeʼo mūšį (Thiepval, Prancūzija)