somnambulzmas (somnambulismus; lot. somnus – miegas + ambulo – vaikščioju), lunatzmas (lot. luna – mėnulis), nakvišumas, vaikščiojimas per miegus – pakitusi sąmonės būsena, kai kartu būna ir miego, ir budrumo būsenoms būdingi reiškiniai. Per somnambulizmo epizodą, dažniausia pirmąjį miego laikotarpio trečdalį, žmogus atsikelia iš lovos ir vaikščioja. Tuo metu jo sąmonės, reaktyvumo ir motorinių įgūdžių lygis yra žemas: silpnai reaguoja į aplinkinių bandymus bendrauti, jį sunku pažadinti, veido išraiška bereikšmė. Atsibudęs paprastai įvykio neprisimena. Lengva forma reiškiasi kalbėjimu, atsisėdimu, rankų judesiais miegant. Trunka 0,5–30 minučių. Vertinama kaip prabudimo iš giliausių miego stadijų (3 ir 4) sutrikimas. Dažniau pasitaiko vaikams, kartais prasideda vaikui karščiuojant, rečiau – senyvame amžiuje, prasidedant senatvinei silpnaprotystei. Ilgą laiką somnambulizmas buvo siejamas su mėnulio pilnatimi. Dažniausia negydoma, individas saugomas nuo aštrių pavojingų daiktų, įrankių, ugdoma miego higiena, sunkais atvejais skiriama migdomųjų vaistų.
2271