Sonderbund (Zònderbundas), Šveicarijos katalikiškų Liucernos, Uri, Schwyzo, Unterwaldeno, Zugo, Fribūro ir Valais kantonų gynybinė sąjunga. Sudaryta 1843 (1845 prisidėjo Valais kantonas) pasipriešinti protestantiškų kantonų politikai (19 a. 4 dešimtmečio pradžioje federaciniame parlamente daugumą iškovojo biurgerių kilmės liberalai). Katalikiškieji kantonai buvo ypač nepatenkinti Aargau kantono politika, kur 1841 buvo uždaryti visi katalikų vienuolynai, nors 1815 federacinė konstitucija garantavo vienuolynų turto neliečiamybę. 1843–44 katalikiškieji kantonai sutarė, kad nepripažins federacinės sąjungos su 1815 konstitucijos nesilaikančiais nariais. Liucernos kantone 1844 jėzuitams vėl leista mokyti vaikus mokyklose. Bernas tuo pasipiktino ir 1845 organizavo savanorių karo žygį į Liucerną.
1847 Šveicarijos parlamente reformatorių dauguma nusprendė paleisti Sonderbundą, patvirtinti naują federacinę sutartį ir išvyti jėzuitus. 1847 11 Sonderbundo kantonai (išskyrus Liucerną ir Fribūrą) paskelbė šauktinių mobilizaciją ir kreipėsi pagalbos į užsienį (iš esmės jos negavo). Įsiplieskęs Sonderbundo karas truko beveik mėnesį (1847 11 03–29). Federacinė kariuomenė (100 000 karių, vadas G. H. Dufouras) sumušė Sonderbundo kariuomenę (36 000 reguliarios kariuomenės karių ir 47 000 pašauktinių) ir užėmė Fribūrą, Zugą, Liucerną, privertė pasiduoti Valais. Sonderbundo kantonams uždėta 6 mln. frankų kontribucija (1852 nesumokėtas likutis nubrauktas), Appenzellio-Innerrhodeno ir Neuchâtelio kantonai už neutralumą turėjo sumokėti baudą. Šveicarijoje baigėsi Regeneracijos era. 1848 priimta nauja Šveicarijos konstitucija, pagal ją iš esmės savarankiškų kantonų sąjunga tapo konfederacija, jėzuitai buvo išvyti iš Šveicarijos (1973 jiems leista grįžti).