songãjai (savivardis songhoy), Afrikos tauta. Gyvena Nigeryje, Malyje, Burkina Fase, Nigerijoje, Benine, Ganoje. 21 amžiaus pradžioje iš viso buvo apie 3,4 milijono songajų. Kaba songajų kalbomis. Tikintieji – musulmonai sunitai, dalis išpažįsta tradicinius tikėjimus (protėvių, žemės šeimininkų kultai). Svarbiausi verslai – žemdirbystė (sorgai, soros, ryžiai), žvejyba, medžioklė, gyvulininkystė (galvijai), kãstų amatai (kalvystė, audimas, odininkystė), puodininkystė. Songajų visuomenės socialinis pagrindas – kaimo ir didžiosios šeimos bendruomenės. Giminystė – virilokalinė. Tradicinis būstas – apvalus plūkto molio namas su centriniu laikančiuoju stulpu. Tradiciniai moterų drabužiai – apie liemenį vyniojamas iš kelių juostų susiūtas audinys, vyrų – platūs marškiniai ir kelnės. Tradiciniai valgiai – papločiai, įvairios košės, pyragaičiai, žuvų patiekalai. Gausus folkloras (sakmės, pasakos, dainos). 7 amžiuje songajai įkūrė Songajaus valstybę; klestėjo 15 amžiaus antroje pusėje–16 amžiuje. 11 amžiuje songajų gyvenamojoje teritorijoje paplito islamas (galutinai įsitvirtino 19 amžiuje). Songajų etninė grupė susidarė 15 amžiuje susivienijus songajų, mandingų ir kitomis kalbomis kalbančių žemdirbių, žvejų ir medžiotojų grupėms.
2840