songajų kalbos

songãjų kabos, Nilo-Sacharos kalbų šeima. Daugiausia vartojamos Nigeryje (60,6 % visų gyventojų), Malyje (24,8 %), Nigerijoje, Benine, Burkina Fase ir Pietų Alžyre. Skiriamos songajų kalbų 3 grupės: pietų (zarma, apie 2,4 mln., Nigerio pietvakarinė dalis, Nigerijos šiaurės vakarų dalis, Burkina Faso šiaurės rytų dalis; koirų šinių, apie 200 000, Malio pietinė dalis; songhajų, apie 140 000, Burkina Faso šiaurės rytų dalis, Malio pietinė dalis; koiraborų senių, apie 43 000, Malio pietinė dalis; dendų, apie 33 000, Benino šiaurinė dalis, Nigerijos šiaurės vakarų dalis), šiaurės (tadaksahakų, apie 100 000, Malio pietrytinė dalis; tasavagų, apie 8000, Nigerio vakarinė dalis) ir korandžių kalba (apie3000, Alžyro pietinė dalis). Iš viso kalbančiųjų apie 3,4 mln. (21 a. pradžioje). Songajų kalbos turi daug skolinių iš arabų, prancūzų ir mandžių kalbų. Fleksinės kalbos, turi ryškių analitinių bruožų. Toninės. Neturi semantinių ir gramatinių klasių. Žodžių darybai (formų darybai – rečiau) būdinga reduplikacija. Dominuojanti sakinio struktūra – SOV (veiksnys–tarinys–papildinys) arba SVO. Songajų imperijos laikotarpiu (14–16 a.) raštai buvo rengiami vienu songajų kalbų dialektų, naudotas arabų raštas. Dabartinės didesnės kalbos turi raštą lotyniškosios abėcėlės pagrindu. Pietų grupės songajų kalbomis transliuojamos radijo ir televizijos programos, parengti žodynai, gramatikos, išversta Biblija, mokomasi mokyklose. Zarma kalba yra viena iš 6 nacionalinių Nigerio kalbų, kitos songajų kalbos oficialaus statuso neturi.

85