Songajus

Songãjus (Songhay, Songhai), valstybė Vakarų Afrikoje, gyvavusi iki 17 a. pradžios. Įkūrė songajai. Klestėjo 15–16 a., tuo metu apėmė teritoriją nuo Senegalo upės aukštupio vakaruose iki Aïro plynaukštės rytuose, nuo slenksčių prie Boussos miesto pietuose iki Sacharos vidurinės dalies šiaurėje (dalis dabartinių Burkina Faso, Malio, Mauritanijos, Nigerio, Nigerijos ir kitų gretimų valstybių). Prekiavo auksu, dramblio kaulu, vergais. Gao (11–16 a. sostinė), Tombouctou, Djenné miestai buvo dideli amatų, prekybos ir kultūros centrai. Valdė 3 dinastijos: Za (8–12 a.), Soniai (1275–1493), Askijos (1493–1591), žymiausi valdovai – Sonis Alijus (valdė 1464–92) ir Askija Muchamadas I (valdė 1493–1528). 9–10 a. šalyje plito islamas, 11 a. pradžioje tapo valstybine religija. 13–14 a. Songajus buvo priklausomas nuo Malio (mokėjo duoklę). 1591 Maroko sultono Achmedo al Mansūro az Zahabijaus kariuomenė nusiaubė Songajų, užėmė Gao ir Tombouctou; vėliau Songajus sunyko ir suskilo į daug valstybėlių.