soninkiai

sonnkiai (savivardis soninke), Afrikos tauta. Gyvena Malio šiaurės vakaruose, Burkina Fase, Senegalo pietvakariuose, Pietų Mauritanijoje, Gambijoje, Bisau Gvinėjoje, Gvinėjoje, Dramblio Kaulo Krante, Prancūzijoje (Île‑de‑France’o administraciniame regione, Marselyje, Normandijoje). 21 amžiaus pradžioje iš viso buvo daugiau kaip 2,5 milijono soninkių. Kaba soninkių kalba (priskiriama Nigerio ir Kongo kalboms). Tikintieji – musulmonai sunitai, yra krikščionių (katalikų). Svarbiausi verslai – žemdirbystė (soros, sorgai, kukurūzai, arachiai, ryžiai, pupiniai, tabakai, vilnamedžiai, dažinės indigažolės), gyvulininkystė (galvijai, avys, ožkos, karvės, arkliai, asilai, kupranugariai), paukštininkystė (vištos), amatai (kalvystė, odininkystė, puodininkystė, juvelyrika). Tradicinis būstas – apvalus arba keturkampis molinis namas su veranda. Tradiciniai moterų drabužiai – nesusiūtas sijonas, palaidinė be rankovių, ryšima juoda skara, vyrų – platūs marškiniai ir kelnės. Paplitę auksiniai papuošalai. Tradiciniai valgiai – ryžių papločiai, sorų košė, troškintos pupos su mėsa, avižiniai dribsniai su medumi, mėsos patiekalai. Išlikusi kãstų visuomenė: laisvieji (kilmingieji, valstiečiai, marabutai – musulmonų inteligentija), amatininkai (kalviai, odininkai, pasakotojai), vergai. Visi soninkiai (išskyrus vergus) priklauso didelėms giminingoms grupėms‑klanams, turintiems bendrą vardą ir maisto draudimą – totemą. Paplitusi poliginija. Gausus folkloras (epinės sakmės, dainos, pasakos).

2840