Sopot (Sòpotas), miestas Lenkijos šiaurėje, Pamario vaivadijoje, prie Baltijos jūros Gdansko įlankos, tarp Gdansko ir Gdynės. Turi apskrities teises.
32 962 gyventojai (2021); su Gdansku ir Gdyne sudaro konurbaciją, vadinamą Trójmiasto.
Sopoto vaizdas nuo molo
Per Sopotą eina Gdansko–Gdynės geležinkelis ir plentas. Turizmo ir poilsio centras: smėlėtas paplūdimys, viešbučiai, poilsio namai, kempingai, ilgiausias Baltijos pajūryje medinis molas su pasivaikščiojimo taku (511,5 m) ir keleivinių laivų prieplauka. Pajūrio klimato ir balneologijos kurortas; gydoma judamojo aparato deformacijos ir funkcijų sutrikimai, reumatologinės, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ligos, osteoporozė. Daugelio Lenkijos bankų, draudimo bendrovių skyriai. Yra odos, elektronikos, baldų, maisto pramonės, mašinų gamybos įmonių. Dailieji amatai. Gdansko universiteto Vadybos, Ekonomikos fakultetai, Sopoto aukštoji mokykla (įkurta 1999; iki 2007 vadinosi Finansų ir buhalterijos aukštąja mokykla), europinė viešbučių aptarnavimo, turizmo ir verslo mokykla. Lenkijos mokslų akademijos Okeanologijos institutas (nuo 1983). Viešoji biblioteka.
Sopoto muziejus, archeologijos skansenas. Dailės galerija. Vasaros teatras, amfiteatras Miško opera; Pamario teatro kamerinė scena, A. Osieckos teatro studija, Sopoto scena Off de Bicz. Kamerinė filharmonija.
Tarptautiniai festivaliai: Sopoto festivalis (dainos konkursas; nuo 1961, su pertraukomis), Sopoto kino festivalis (nuo 2001), chorų festivalis Mundus cantat Sopot (nuo 2005). Teniso kortai, hipodromas (nuo 1898 vyksta raitelių lenktynės). Vandens sportas (regatos). Kazino. Daugiau kaip pusė Sopoto teritorijos – Trójmiasto kraštovaizdžio parko dalis.
Architektūra
Klasicistiniai Sierakauskų dvaro rūmai (apie 1800), neogotikinė Šv. Jurgio (1901), neobarokinė evangelikų (1919) bažnyčia, rotušė (1911), neobarokinis viešbutis (1927), Kreivas namas (2004, pagal dailininkų J. M. Szancerio ir P. Dahlbergo projektą).
Istorija
Dabartinėje Sopoto teritorijoje žmonių gyventa nuo trečio tūkstantmečio prieš Kristų. Pirmą kartą Sopotas paminėtas 1283. Nuo 1466 priklauso Lenkijai. 16 a. tapo turtingų Dancigo (dabar Gdanskas) miestiečių poilsio gyvenviete. 1660 čia vyko Abiejų Tautų Respublikos ir Švedijos derybos. 1734 sudegintas vykstant S. Leščinskio ir Augusto III kovoms. Po Abiejų Tautų Respublikos I padalijimo atiteko Prūsijai. 1807 čia buvo dislokuota Prancūzijos kariuomenė; Napoleonui I įkūrus laisvąjį Dancigo miestą Sopote pastatytas muitinės postas. 1813 gyvenvietę nusiaubė Dancigą apgulusi Rusijos kariuomenė.
19 a. Sopotas išsiplėtė, pastatyta gydomųjų pirčių, gydyklų, nutiestas geležinkelis, Sopotas tapo populiariu kurortu. 1902 suteiktos miesto teisės. Nuo 1919 – laisvojo Dancigo miesto dalis. 1922–42 čia rengti R. Wagnerio muzikos festivaliai.
1939 miestą užėmė nacių Vokietijos kariuomenė, buvo nužudyta lenkų ir žydų. 1945 po kelių dienų gatvių mūšių miestą užėmė SSRS kariuomenė. 1945–75 ir nuo 1999 – apskrities centras, 1945 buvo vaivadijos centras.
2271