Sopron (Šòpronas), miestas Vengrijos šiaurės vakaruose, į vakarus nuo Győro, prie Austrijos sienos.
Sopron
62 700 gyventojų (2019). Per Soproną teka Ikva (Dunojaus intakas), į šiaurės vakarus nuo miesto telkšo Neusiedlio ežeras. Geležinkelis ir plentas į Győrą, plentas į Eisenstadtą (Austrija). Mašinų gamyba, metalo apdirbimo, chemijos, elektrotechnikos, statybinių medžiagų, popieriaus, poligrafijos, tekstilės, siuvimo, maisto (mėsos, cukraus, vyno, alaus) pramonė. Turizmas. Soprono apylinkėse auginami vynmedžiai (rudenį vyksta vyno festivalis). Vakarų Vengrijos universitetas (nuo 2000). Kompozitoriaus F. Liszto, akmens anglių kasybos ir naftos gavybos, vaistinės, kepyklos ir kiti muziejai.
Architektūra
Bažnyčios – Pranciškonų (13 a. antra pusė–15 a., restauruota 1894), Šv. Mykolo (14 a. antra pusė–15 a. pabaiga, restauruota 1866), Šventosios Dvasios (14 a. pabaiga, 1782 įgavo baroko bruožų), Šv. Jurgio (15 a., 1678 įgavo baroko bruožų, fasadas rekonstruotas 1714, 1962). Gaisrininkų bokštas (13 a., po 1676 įgavo baroko bruožų), sinagoga (apie 1350, vėliau perstatyta). Daug gotikinių, renesansinių, barokinių pastatų, tarp jų – Esterhazy rūmai (1766).
Istorija
Dabartinio Soprono teritorijoje žmonių gyventa jau bronzos amžiuje. Tiberijaus valdymo laikais įkurtas miestas Skarbantija (Scarbantia). 9–11 a. miestą užėmė vengrų gentys, Sopronas imtas vadinti dabartiniu vardu. 1277 suteiktos laisvojo miesto teisės. 1529 miestą nusiaubė Turkijos kariuomenė. 16–17 a. Sopronas išsiplėtė, 18 a. miesto reikšmė sumenko. Trianono taikos sutartimi pripažintas Austrijai, po 1921 referendumo prijungtas prie Vengrijos. Per II pasaulinį karą nacių ištremta ir nužudyta čia gyvenančių žydų, miestas bombarduotas. 1945 miestą užėmė SSRS kariuomenė. 11 a. –1848 – komitato, nuo 1848 – srities centras.
-Skarbantija; -Scarbantia