sòrgai, miglinių (Poaceae) šeimos, sorgo genties kultūriniai augalai. Vienamečiai arba daugiamečiai, 1,5–4 m aukščio augalai. Geriausiai auga karšto klimato srityse, atsparūs sausrai. Palankiausia temperatūra – 26–30 °C. Didžiausią ekonominę reikšmę turi dvispalviai sorgai, auginami dėl grūdų ir žaliosios masės. Dažniausiai auginami 3 porūšių dvispalviai sorgai: sudaninio sorgo (Sorghum bicolor subsp. drummondii), menturinio sorgo (Sorghum bicolor subsp. verticilliflorum) ir tipinio sorgo (Sorghum bicolor subsp. bicolor). Išvesta daug pašarinių ir maistinių veislių. Grūdai gelsvi, geltoni, rusvi, rausvai rudi, kartais violetinio atspalvio. Pašarinių veislių sorgų grūduose daug raugų ir fenolinių junginių, todėl gaminant pašarus specialiai apdorojami. Daug mažiau auginama blizgiųjų sorgų ir argentininių sorgų grūdų.
dvispalvis sorgas
Maistinių veislių sorgų grūdai krakmolingi, iš jų malami maistiniai miltai, gaminamos kruopos, svaigieji gėrimai, sirupas, cukrus. Iš kai kurių veislių sorgų grūdų, kaip kukurūzų pakaitalo, gaminami spragėsiai. Per metus pasaulyje vidutiniškai užauginama apie 65 mln. t sorgų grūdų. Grūdų derlius – 4,5–12 t/ha. Didžiausias derlius būna Pietvakarių Azijos šalyse.
1
*Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis
Maistinių veislių dvispalvių sorgų grūduose yra apie 11 % baltymų, apie 3 % riebalų, apie 75 % angliavandenių, 6 % ląstelienos, daug fosforo ir kalio junginių. Apie 12 % Jungtinėse Amerikos Valstijose išauginamų grūdų naudojama bioetanolio gamybai. Stiebai naudojami žaliajam pašarui. Iš nukultų sorgų šiaudų rišamos šluotos, pinami dembliai, gaminamas kuras, popierius. Lietuvoje sorgai auginami dažniausiai gėlynuose.
849
-sorgas