sortas (gr. sōritēs – krūvõs pavidalo), kategorinis samprotavimas, sudarytas iš kategorinių teiginių ir turintis vieną išvadą ir daugiau kaip dvi premisas (prielaidas). Sorito premisas sudarantys teiginiai tarpusavyję susiję: pirmos premisos predikatas sutampa su antros premisos subjektu, antros premisos predikatas – su trečios premisos subjektu ir t. t., išvadoje yra premisos subjektas ir paskutinės premisos predikatas. Soritas yra polisilogizmo rūšis – prie vienos išvados vedanti sisteminga silogizmų eilė, kurioje vieno silogizmo (vadinamojo prosilogizmo) išvada naudojama kaip po jo einančio silogizmo (vadinamojo episilogizmo) prielaida – jame praleidžiamos jį sudarančių paprastų silogizmų išvados, išskyrus paskutinę. Standartinę formą soritas įgauna suteikiant ją kiekvienam sorito teiginiui. Standartinės formos sorite kiekvienas terminas pasirodo du kartus, pirmosios premisos subjektas sutampa su išvados subjektu, o paskutinės premisos predikatas – su išvados predikatu. Kaip ir paprasto polisilogizmo, sorito prielaidos yra perkeistos, t. y. pirmas teiginys yra mažoji premisa, o kiti teiginiai – didžiosios pavienių silogizmų premisos. Sorito taisyklingumas nustatomas išverčiant jį į paprastą polisilogizmą ir šį išskaidant į paprastus kategorinius silogizmus. Soritas yra taisyklingas, jei taisyklingas kiekvienas jį sudarantis paprastas silogizmas.
76