sóros, miglinių (Poaceae) šeimos, soros genties kultūriniai augalai. Didžiausią reikšmę turi tikrosios soros (Panicum miliaceum), kilusios iš Azijos. Pietų ir Rytų Azijoje soros sukultūrintos maždaug prieš 7000 metų. Europoje soros pradėtos auginti maždaug prieš 3000 metų. Didžiausi sorų pasėlių plotai Indijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Turkijoje, Rumunijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Šilumamėgiai, sausroms atsparūs augalai. Išvesta daug veislių, kurių grūdų žvynai balti, gelsvi, geltoni, rusvi ar rudi, kartais juosvi. Grūdai naudojami gyvulių pašarui ir paukščių lesalui. Soros yra kambarinių paukščių lesalo svarbiausia sudedamoji dalis. Iš nukultų šiaudų rišamos šluotos. Soros grūduose nėra gliuteno, todėl sorų kruopos vartojamos kaip dietinis produktas. Centrinėje Amerikoje grūdams auginamos plaukuotosios soros (Panicum hirticaule), Pietų Azijoje – sumatrinės soros (Panicum sumatrense). Lietuvoje soros auginti pradėtos ne vėliau kaip pirmame tūkstantmetyje (grūdų randama piliakalniuose). Dabar auginamos dažniausiai daržuose, kolekcijose.
tikroji sora
tikrųjų sorų laukas (Torà, Katalonija)
sumatrinių sorų grūdai
849