Sosnovskio barštis

Sosnòvskio baštis (Heracleum sosnowskyi), salierinių (Apiaceae) šeimos barščio genties daugiametis monokarpinis žolinis augalas. Savaime paplitęs Kaukaze, Rytų, Šiaurės ir Vidurio Europos dalyje – svetimžemis invazinis augalas. Stiebas status, 1,5–3,5 m, kartais iki 5 m aukščio, viršutinėje dalyje šakotas, apie 10 cm skersmens, tuščiaviduris, apaugęs šereliais. Pamatiniai lapai dideli, iki 1,5 m ilgio, su storu sultingu lapkočiu, sudėtiniai. Žiedai stiebo ir šakų viršūnėse susitelkę į sudėtinius, 20–70 cm skersmens skėčius. Žiedai balti, išskiria daug nektaro. Kraštiniai skėčių žiedai netaisyklingi, viduriniai – taisyklingi. Vaisius – iš 2 merikarpių sudarytas plokščias, kiaušiniškas skeltavaisis. Žydi liepos–rugpjūčio mėn., vaisiai subręsta rugsėjo mėn. Vienas Sosnovskio barštis subrandina 7000–16 000 sėklų, kartais iki 120 000. Pražysta 3–5 metų (kartais 7–13) augalai. Subrandinę vaisius augalai sunyksta. Visose augalo dalyse yra furanokumarinų, kurie, patekę ant odos ir veikiami ultravioletinių saulės spindulių, sukelia nudegimus.

Sosnovskio barštis

Lietuvoje 20 a. 6 dešimtmetyje Sosnovskio barščiai pradėti auginti kaip pašariniai augalai. 8 dešimtmečio pabaigoje ėmė sparčiai plisti, sudaro labai tankius sąžalynus. Nuo 2002 Sosnovskio barštis įrašytas į Lietuvos invazinių rūšių sąrašą. Sunkiai išnaikinamas.

849