Sosnowiec (Sosnòvecas), miestas Lenkijos pietuose, Silezijos vaivadijoje, Aukštutinės Silezijos pramoniniame regione, į šiaurės rytus nuo Katowicų (priklauso jų aglomeracijai). Turi apskrities teises.
193 660 gyventojų (2021).
Sosnowiecas įsikūręs prie Juodosios Przemszos, Baltosios Przemszos ir Brynicos upių (Vyslos baseinas). Per Sosnowiecą eina Varšuvos–Katowicų geležinkelis, plentas iš Gdansko į Pietų Europos miestus. Sosnowiecas, ilgą laiką buvęs kasybos ir metalurgijos pramonės centras, 20 a. pabaigoje tapo prekybos ir paslaugų, apdirbamosios pramonės centru – po 1989 buvo uždaryta dauguma kasyklų, restruktūrizuotos metalurgijos įmonės.
Svarbiausios pramonės šakos: guolių, mašinų, aplinkos apsaugos techninių įrenginių, automobilių dalių gamyba, elektrotechnikos, tekstilės, siuvimo, statybinių medžiagų, chemijos (plastikų), stiklo, maisto pramonė.
Katowicų laisvosios ekonominės zonos (Sosnowieco‑Dąbrowos padalinio) dalis. Silezijos universiteto, Silezijos medicinos akademijos (Katowicuose), Silezijos aukštosios politechnikos mokyklos (Gliwicėse) skyriai, Silezijos rinkodaros ir administravimo, ekologijos privačios aukštosios mokyklos. Mokslinio tyrimo institutai. Viešoji biblioteka. Miesto, vyskupijos (Sosnowiecas – vyskupijos centras), kasybos (buvusioje anglių kasykloje) muziejai.
Sosnowieco dailės centras, teatras Zagłębie. Kasmetinis tarptautinis studentų folkloro festivalis (nuo 1979). Kasmetinė tarptautinė mineralų, uolienų ir fosilijų paroda ir birža. Egzotariumas (egzotiniai augalai ir gyvūnai). Zoologijos sodas.
2271
Architektūra
Rūmai – Sieleckių (su parku; 17 a. pradžia, išplėsti 1814–32, rekonstruoti 1979, dabar dailės centras), Mieroszewskių (apie 1790, architektas F. M. Lanci), neobarokiniai Schönų (Didieji, apie 1875–85, manoma, architektas J. Pomianas‑Pomianowskis, Mažieji, 1900), Dietelio (19 a. pabaiga–20 a. pradžia). Sakraliniai statiniai: bažnyčios – Šv. Joakimo (1848, išplėsta 1893–1908, architektas J. Pomianas‑Pomianowskis), Švenčiausiosios Jėzaus Širdies (1862), Šv. Jono Krikštytojo (1899), Šv. apaštalo Tomo (1911, abiejų architektas J. Pomianas‑Pomianowskis), Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo (1905–1952); neoromaninė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų katedra (1893–1906, architektas K. Kozłowskis), neorusiškojo stiliaus cerkvė (1889). Neoklasicistiniai geležinkelio stoties rūmai (1859, architektas H. Marconi), Dietelių šeimos mauzoliejus (1912, architektas J. Pomianas‑Pomianowskis).
Sieleckių rūmai Sosnowiece
2271
Istorija
Pirma gyvenvietė dabartinio Sosnowieco teritorijoje paminėta 1228, pirma pilis – 1408. Iki 1790 dabartinio Sosnowieco teritorijoje buvo kelios gyvenvietės, jos priklausė Siewierzo kunigaikštystei (nuo 1443 kunigaikščiai buvo Krokuvos vyskupai), 1790 prijungtos prie Lenkijos.
Po Abiejų Tautų Respublikos III padalijimo 1795 atiteko Prūsijos karalystei, 1807–15 priklausė Varšuvos kunigaikštystei, nuo 1815 – Rusijai (Lenkijos karalystei).
19 a. gyvenvietės išsiplėtė, veikė kasybos įmonių, nutiestas geležinkelis. Sujungus 6 žemės valdas 1902 suteiktos miesto teisės.
Per I pasaulinį karą apgriautas, sunaikinta daug pramonės ir kasybos įmonių. Tarpukariu atstatytas, čia veikė Lenkijos prekybos ir pramonės rūmai.
Per II pasaulinį karą 1939–42 buvo nacių įsteigtas getas (daugiau kaip 20 000 žydų išvežta į Osvencimo, Auschwitz-Birkenau koncentracijos stovyklą), 1943 žydai ginklu bandė priešintis deportacijai.
1934–75 Sosnowiecas buvo apskrities centras. Nuo 1999 turi apskrities teises.
2271